Akylesni baleto gerbėjai šią žiemą repertuare veikiausiai pasigedo Piotro Čaikovskio „Gulbių ežero“ spektaklių. Priežastis paprasta: spektaklio dekoracijos ir kostiumai jau rudenį pradėti ruošti tolimai kelionei į Pekiną. Išplaukęs gruodžio pradžioje, po dviejų mėnesių jūrinis konteineris su spektaklio turtu pasiekė Kinijos krantus ir galiausiai buvo pristatytas į Pekino centre, Tiananmenio aikštės kaimynystėje, įsikūrusį NCPA.
Patekti į šį 2007 m. pabaigoje duris atvėrusį prancūzo Paulo Andreu suprojektuotą kiaušinio formos statinį įmanoma tik keliaujant ilgomis požeminėmis galerijomis, mat žemės paviršiaus lygyje jį iš visų pusių supa vandens baseinas. NCPA funkcionuoja penkios įvairiems renginiams skirtos salės. 2,4 tūkst. žiūrovų talpinančios Operos salės kaimynystėje veikia 2 tūkst. vietų Koncertų salė, kurioje Lietuvos nacionalinio baleto gastrolių dienomis koncertuos Danielio Hardingo diriguojamas Londono simfoninis orkestras.
Pasak kartu su trupe Kinijon išskridusios LNOBT baleto direktorės Rūtos Butvilienės, „Gulbių ežeras“ – geriausiai kinams žinomas ir todėl dažniausiai šioje šalyje gastroliuojančių trupių pristatomas baletas.
„Viačeslavo Okunevo kurti mūsų pastatymo kostiumai ir dekoracijos vertinami kaip vieni iš įspūdingiausių pasaulyje. Esu girdėjusi, kad gastrolių Kinijoje organizatoriai kartais būna linkę pataupyti dekoracijų transportavimo sąskaita ir šioje šalyje rodo nepilnai apiformintus spektaklius. Mes neketiname to daryti, tad Kinijos žiūrovai turėtų išvysti „Gulbių ežerą“ lygiai tokį, koks jis rodomas Lietuvos publikai“, – pabrėžia R.Butvilienė.
Pagrindinį Odetos-Odilės vaidmenį Pekine pasikeisdamos atliks Anastasija Čiumakova ir Kristina Gudžiūnaitė. Genadijus Žukovskis bus Princas Zygfrydas visuose trijuose spektakliuose. Garsųjį „Gulbių ežero“ pas de trois šoks Haruka Ohno, Gohar Mkrtchyan ir Romas Ceizaris, o Mažųjų gulbių šokį – Inga Cibulskytė, Maja Dolidzė, Haruka Ohno ir Julija Turkina.
Lietuvos baletas jau viešėjo Kinijoje 2015-ųjų gegužę. Tuomet Šanchajaus Rytų menų centre (Oriental Art Centre) dukart rodytas tas pats „Gulbių ežeras“, o Džuhai ir Guangdžou miestų, esančių Pietų Kinijos Guangdongo provincijoje, publika mėgavosi „Žizel“ spektakliais.
Iš tų gastrolių R.Butvilienei įstrigo atmintyje Kinijos žiūrovų prisirišimas prie išmaniųjų telefonų: „Kai artistai po spektaklio išeina nusilenkti, kinai tai supranta kaip vienintelę legalią galimybę juos filmuoti ir fotografuoti. Todėl dauguma tuo momentu čiumpa savo telefonus, o aplodismentai po spektaklio lieka skystoki – ne tokie, prie kokių mūsų šokėjai įpratę“.
