1877 m. po itin nesėkmingos santuokos su Antonina Miliukova P.Čaikovskis (1840–1893) patyrė nervinį išsekimą. Norėdamas atgauti jėgas ir pabėgti nuo slogių su Rusija susijusių prisiminimų bei sugriuvusios santuokos sukeltos emocinės krizės, kompozitorius nusprendė šiek tiek pakeliauti po Europą ir kuriam laikui apsistojo Klarense – nedideliame jaukiame Šveicarijos kurorte, įsikūrusiame nuostabioje vietoje kalnų papėdėje šalia Ženevos ežero. Iš pradžių kompozitorius buvo susitelkęs ties sonata fortepijonui, tačiau darbas sekėsi sunkiai. Tačiau Klarense apsilankius P.Čaikovskio mokiniui, smuikininkui Josifui Kotekui, viskas pakrypo netikėta vaga. Tarp dviejų menininkų užsimezgęs ypatingas ryšys netruko įgauti ir savo fizinį pavidalą – Koncerto smuikui ir orkestrui apmatus P.Čaikovskis sukūrė per vienuolika dienų, o dar po dviejų savaičių kūrinys buvo visiškai baigtas. Taip atsirado būdu vienas garsiausių kada nors sukurtų kūrinių smuikui, šalia savo grožio dar ir neįtikėtinai sudėtingas.
Antrojoje koncerto dalyje iš palaimingo Šveicarijos gamtos prieglobsčio keliausime į šurmulingąjį Niujorką. Būtent čia sukurtas į tolimus kraštus klausytojus nukelsianti Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro atliekama čekų kompozitoriaus A.Dvorako (1841–1904) Simfonija Nr. 9, e-moll, geriau žinoma simfonijos „Iš Naujojo pasaulio“ vardu.
Kompozitorių nuo seno domino folkloras, o atvykęs į JAV vadovauti Amerikos nacionalinės muzikos konservatorijai jis pasinėrė į indėnų ir afroamerikiečių etninės muzikos gelmes ir ypač susižavėjo juodaodžių sakraline muzika – spiričiueliais. Tačiau įkvėpimo šaltinis netapo pagrindu kopijuoti – pats kompozitorius apie Niujorko „Carnegie Hall“ koncertų salėje pirmą kartą atliktą simfoniją vėliau rašė: „Savo kūrinyje nenaudojau autentiškų Amerikos indėnų melodijų – parašiau originalias muzikines temas, įkūnijančias Amerikos indėnų muzikos ypatumus ir stengdamasis perteikti jos dvasią.“ Kompozitorius prisipažino, kad niekada nebūtų parašęs tokios simfonijos, jei nebūtų pamatęs Amerikos. Jo kūrinyje galima išgirsti ir kitų kraštų senojo folkloro muzikos stilistikos – čekų, vokiečių, prancūzų, škotų.
A.Dvorakas Amerikos nacionalinės muzikos konservatorijai vadovavo tik trejus metus, nes pasiilgęs gimtosios Bohemijos kalvų nusprendė grįžti gyventi į Čekiją. Likimo paradoksas, tačiau Niujorke parašyta jo simfonija „Iš Naujojo pasaulio“ tapo ne tik garsiausia A.Dvorako sukurta simfonija, bet ir viena garsiausių simfonijų visame pasaulyje. Įdomus faktas, kad 1969 m. astronautas Neilas Armstrongas būtent šios simfonijos įrašą pasiėmė per pirmąją „Apollo 11“ misiją į Mėnulį.
Smuikininko I.Zormano ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro simfoninis koncertas „Itamar Zorman: romantiškasis smuikas“. Kovo 3 d. 19 val. Vilnius, Kongresų rūmai.
