Ketvirtoji „Dorė“ (almanacho sudarytoja ir redaktorė – neringiškė žurnalistė Raimonda Ravaitytė–Meyer) išleista šiais laikais gana solidžiu 700 egzempliorių tiražu. Išskirtinis leidinio bruožas – aktualumas. Pirmąkart pateikiama tokia plati Neringos kultūros kronika, fiksuojami svarbiausi ir įsimintiniausi įvykiai, iniciatyvos, nuomonės, pokalbiai su kultūros žmonėmis. Pernykščius jubiliejinius Martyno Liudviko Rėzos metus apžvelgia Juodkrantėje veikiančio L.Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) pirmininkė profesorė Jolanta Zabarskaitė. Ne ji pirmoji pastebėjo, kad iš Kuršių nerijos kilusio, Karaliaučiuje dirbusio garsaus visuomenės veikėjo, švietėjo ir teologo L.Rėzos samprata Lietuvoje ilgokai buvo tendencingai siaurinama.
Pristatydama naująją „Dorę“ R.Ravaitytė-Meyer tvirtino, jog atėjo laikas kitaip žvelgti į praeitį, laužyti įsisenėjusius „nacionalinius“ stereotipus, grąžinti iškiliausią Kuršių nerijos asmenybę į mūsų sąmonę. L.Rėzos vaidmenį šiandieniniame Kuršių nerijos gyvenime pabrėžė ir Neringos meras Darius Jasaitis, pasveikinęs almanacho kūrėjus ir leidėjus.
Gilesnę pažintį su tikruoju L.Rėza skatina „Dorėje“ publikuojami mokslininkių straipsniai: – istorikės Nijolės Strakauskaitės apie šio švietėjo įtaką kitiems žymiems Rytų Prūsijos veikėjams ir Dainoros Pociūtės – apie beveik nežinomą, dar menkai tyrinėta kapeliono L.Rėzos karo meto dienoraštį.
Tradiciškai pristatomi naujausi Neringos savivaldybės įsteigtos kasmetinės L.Rėzos kultūros ir meno premijos laureatai – klaipėdietis skulptorius Arūnas Sakalauskas (2015 m.) ir nidiškių folkloro ansamblis „Giedružė“ (2016 m.).
Klaipėdos universiteto profesorius, povandeninės archeologijos Lietuvoje pradininkas akademikas Vladas Žulkus prisimena prieš 150 metų Baltijos pakrantėje įvyksią burlaivio „Ocean Queen“ dramą, tiesiogiai susietą su Kuršių nerija.
Baltijos pakrantėje ne vieną nuskendusį senovinį burlaivį atradęs V.Žulkus viliasi, kad į krantą išplautų “Ocean Queen“ nuolaužų bus atradę ir nidiškiai – pasak jo, archeologams tai būtų neįkainojama tiriamoji medžiaga.
„Dorės“ viršelyje pavaizduotas Nidoje stovintis namelis-švyturys, kurį sukūrė juodkrantiškis skulptorius Albertas Danilevičius. Tokia iliustracija tarsi atskleidžia neringiškių sąsajas su knygomis ir literatūra – pernai suėjo 60 metų nuo pirmojo įrašo Nidos viešosios bibliotekos inventorinėje knygoje.
Ta proga almanache prisiminimais apie pokarinę Neringą dalijasi bibliotekininkė Stasė Smolskienė, atverianti skaudžiausią Kuršių nerijos žaizdą – vietinių gyventojų kuršininkų savanorišką ir priverstinį pasitraukimą iš savo tėviškės į Vokietiją po Antrojo pasaulinio karo.
Prisimenamas dar vienas Nidos metraštininkas Viktoras Miliūnas (jo vardu pavadinta Neringos viešoji biblioteka). Šis rašytojas - pirmasis lietuvis inteligentas, 1961 metais nusipirkęs dalį Nidos žvejo namo ir čia gyvenęs kiekvieną vasarą. Kuršių nerijos gyventojus, jų buitį V.Miliūnas vaizdingai aprašė savo kūriniuose.
V.Miliūnas į tais laikais užkampiu vadintą Nidą pritraukė būrį menininkų, tarp jų ir savo bičiulį poetą Algimantą Baltakį. „Dorėje“ publikuojami jo prisiminimai bei eilės skaitytojus nukelia į praėjusio šimtmečio antrosios pusės Kuršių neriją, kai ji dar nebuvo tokia žinoma ir populiari kurortinė vietovė.
Atiduota skola neringiškių primirštiems menininkams – Lietuvos kino studijos režisierei Reginai Vosyliūtei ir dailininkui Vaclovui Kaminskui, kuriems Juodkrantė buvo tapusi antraisiais namais – sulaukęs pensijos jie nusprendė čia nuolat gyventi, palaidoti vietinėse kapinaitėse. Spalvinga ir nesumeluota R.Vosyliūtės bei V.Kaminsko gyvenimo prie Kuršmarių istorija perteikiama dar vienos aistringos Kuršių nerijos mylėtojos, aktorės ir Kovo 11-osios Akto signatarės Nijolės Oželytės lūpomis.
Naujausia „Dorė“ iliustruota senomis ir šių dienų fotografijomis, meno kūrinių reprodukcijomis (autoriai – Gintautas Beržinskas, Edita Anglickaitė, Agnė Šileikytė, Darija Vasiliauskienė, Aidas Macevičius ir kiti).
