Hamburgo dienraščiai tą dieną skyrė savo puslapius šiam įvykiui. Miesto radijo stotys ir televizijos laidos kalbėjo kelias savaites prieš didįjį vakarą tik apie tai – apie naujosios Hamburgo koncertų salės – Elbės filharmonijos atidarymą.
O kai metropoliteno traukinyje 70-metė dama savo išmaniajame telefone stebėjo visiems girdint tiesioginę Elbės filharmonijos atidarymo koncerto transliaciją, net didžiausiam skeptikui įrodė – tai išskirtinis Hamburgo istorijos įvykis.
Iššūkiai ir skandalai
Dešimt metų miestas laukė šios dienos.
Planuotas atidarymas įvyko septyneriais metais vėliau, negu planuota. Per juos statybų suma iš 77 milijonų išaugo iki beveik 800 milijonų eurų. Kai paaiškėjo, kad suplanuotų pinigų neužteks, o tarp statybų firmos ir architektų įsiplieskė ginčai, statybos vieniems metams apskritai net buvo sustabdytos.
O tuo metu naujai išrinktam Hamburgo merui Olavui Scholzui teko didžiulė atsakomybė – nuspręsti įpusėtų statybų ateitį. Sprendimas buvo priimtas: suma padidinta daugiau nei 10 kartų ir statybos įgavo pagreitį, net jei ir miestiečių pasipiktinimas išaugusiais skaičiais prilygo dažnai Hamburge siaučiantiems dideliems vėjams.
Juk visa tai mokama iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Bet nurimsta gamtos stichijos, nurimo ir miestiečių pyktis. Tai įvyko tądien, kai buvo paskelbta konkreti Elbės filharmonijos atidarymo data – į istoriją visiems laikams buvo įrašyta 2017 metų sausio 11-oji.
Šiandien, rodos, visi net pamiršo, kiek kainavo naujuoju Hamburgo simboliu tapęs įspūdingas iššūkių pareikalavęs statinys.
Mat šiandien didžiausias iššūkis – kaip įsigyti bilietus. Iki rugpjūčio mėnesio spontaniškai į Elbės filharmoniją nusipirkti bilietų nepavyks.
Net ir papildomų vasaros koncertų, paskelbtų vasario mėnesį, bilietai buvo iššluoti per pusvalandį. Tiesa, juodojoje rinkoje rasti jų neabejotinai pavyks.
Bet tai tik parodo, kad susidomėjimas naująja Hamburgo koncertų sale, patenkančia į pasaulio geriausių dešimtuką, tikrai didelis.
Į koncertus patekti nori ne tiktai hamburgiečiai, bet ir muzikos mėgėjai iš kitų šalių. O to ir siekė Elbės filharmonijos sumanytojai, architektai ir miesto politikai. Tik iki to teko visiems atlaikyti nežmonišką spaudimą.
Architektūros šedevras turėjo atitikti visų lūkesčius ir išaugusias išlaidas.
Pasirinkta vietoj biurų
Ant senojo nebenaudojamo uosto sandėlio, menančio XIX amžių ir skalaujamo Elbės iš abiejų pusių, norėta vėl statyti biurus. Tačiau tam paprieštaravo kai kurie hamburgiečiai.
Jų įsitikinimu, miestui, garsėjančiam kaip pirklių uostas, reikia daugiau kultūrinių vietų, prieinamų visiems miestiečiams.
Hamburgietis Alexanderis Gerardas sukūrė projekto modelį, tai patiko miesto politikams. Jie jį nusipirko ir patikėjo šveicarų architektams Piere’ui de Meuronui ir Jacques’ui Herzogui. O pastarieji į pagalbą pasikvietė Japonijos akustikos guru Yasuhisą Toyotą.
Jų bendrus didelius užmojus pavyko įgyvendinti. Tačiau jie buvo nuolat lydimi abejonių. Dažna statybų firma tikino, kad kai kurie jų norai tiesiog neįgyvendinami. Tačiau nieko nėra neįmanoma.
Į 110 metrų aukštį iškilusi Elbės filharmonija – tarsi stiklu padengtas laivas. Toje vietoje, kur susitinka senoji ir naujoji architektūra – apžvalgos aikštelė, į kurią patekti gali kiekvienas.
Pati kelionė iki jos prasideda 82 metrų ilgio, netradicinės vamzdžio formos eskalatoriumi – ilgiausiu Vakarų Europoje.
Kiekviena naujosios Hamburgo koncertų salės dalis yra apgalvota ir dažnai palydima nuostabos šūksnių.
Kaip ir bangų formos langai, iš viso kainavę 500 milijonų eurų. Jie – keturių sluoksnių, atlaikantys bet kokius vėjus, lietų, audras ir smūgius. Iš viso jų kiek daugiau nei tūkstantis.
Pažiba – didžioji salė
Tačiau kone svarbiausias Elbės filharmonijos traukos objektas – pagrindinė išskirtinės akustikos salė.
Ją gaubia du sluoksniai: vidinis ir išorinis, tarp jų – oras, kad nebūtų praleidžiami garsai iš išorės į vidų ir atvirkščiai.
Salė lyg dėlionė kruopščiai išklijuota šviesiomis skirtingo reljefo plytelėmis. Jos pagamintos iš gipso ir senojo popieriaus mišinio. Visa tai tam, kad nė vienas muzikos garsas iki klausytojų nepasiklystų.
Virš scenos dėl to kabo ir specialus garso reflektorius, neleidžiantis garsams pradingti lubose. Dėl Y.Toyotos tobulos akustikos reikalavimų teko pasistengti ir kėdžių gamintojams.
Jos jokiu būdu negalėjo sugadinti skaidrių Elbės filharmonijoje skleidžiamų muzikos natų.
Didžioji salė, kurioje telpa 2,1 tūkst. žiūrovų, pastatyta vadinamuoju Weinbergo principu: scena salės viduryje, o aplink ją – sėdimosios vietos. Nesvarbu, kurioje vietoje žiūrovas sėdi, visi vienodai girdi ir mato tai, kas vyksta scenoje.
„Tuo įsitikinau pati. Koncertų teko klausytis ir tolimiausiose vietose ir jais mėgavausi lyg sėdėčiau prie pat muzikantų“, – „Lietuvos rytui“ tikino Elena Waetjen, Elbės filharmonijos atstovė.
Tačiau muzikantams ši akustika taip pat naujas iššūkis. Scenoje grojantys muzikai kuo puikiausiai girdi žiūrovus.
Neįprasta didžiosios salės interjero detalė – vargonai. Jie – ne žiūrovams virš galvos, o šalia jų ir jiems už nugaros.
Kai kurias vargonų detales kiekvienas gali paliesti nebijodamas, kad kas nors subars ar nubaus. Čiupinėjamieji vamzdžiai padengti specialia medžiaga, kuri atspari žmogaus prakaitui.
Beje, būti pagrindine Elbės filharmonijos vargonininke buvo pakviesta latvė Iveta Apkalna.
Prieinama kiekvienam
Naujoji Hamburgo koncertų salė neabejotinai dvelkia prabangia kokybe, o jos didingumo ignoruoti tiesiog neįmanoma. Galima manyti, tai tik turtingiesiems.
Vis dėlto svarbiausias miesto ir architektų sumanymas – ši vieta turi būti prieinama visiems.
„Kainos kaip kino teatre“, – tokį atsakymą pateikia Elbės filharmonijos atstovai.
Jei pasiseks, už įėjimą į koncertą galima sumokėti ir 9 eurus. Naujoji Hamburgo miesto puošmena kone kasdien rengia po du koncertus: didžiojoje ir mažojoje salėse.
Pastarojoje skamba kamerinė muzika, o joje telpa iki 550 žiūrovų.
Klausytojus į koncertus kviečia kviestiniai svečiai ir muzikiniai filharmonijos šeimininkai – NDR Elbės filharmonijos orkestras, kuriame smuiku griežia ir lietuvis Vitas Sondeckis.
Dar vienas Elbės filharmonijos tikslas – pritraukti vaikus.
Jeigu kiekvienam Hamburgo vaikui per mokyklinį laikotarpį teks nors kartą apsilankyti šioje koncertų salėje, tikslas bus pasiektas. Šeimos dienos, muzikinės dirbtuvės darželinukams ir mokiniams, muzikinė atostogų programa – pavėlavusiems į šią organizuojamą veiklą kol kas bus sunku patekti.
Kaip ir suaugusiesiems į ekskursiją po Elbės filharmoniją. Jos rengiamos penkis kartus per dieną, tačiau iki birželio mėnesio bilietų nebėra.
Greta – butai ir viešbutis
Didingame Elbės filharmonijos pastate – ne vien kultūrinės erdvės. Iš abiejų pusių muzikines sales supa gyvenamieji plotai.
Vienoje pusėje puikuojasi penkiomis žvaigždutėmis įvertintas viešbutis „Westin“, kuriame 205 kambariai ir 39 apartamentai. Pastarieji, kainuojantys nuo 1400 eurų už naktį, irgi nestovi tušti. Rezervacijos stoka viešbutis skųstis negali.
Kitoje salės pusėje – 44 butai, iš kurių atsiveria vaizdas į Hamburgo uostą.
O tie, kurie prabanga nori pasimėgauti tik vieną vakarą, gali apsilankyti per tris aukštus įsikūrusiame restorane.
Nuo pat atidarymo Elbės filharmonijoje gyvenimas tiesiog pulsuoja.
Smalsumas miestiečius ir miesto svečius kaip niekad traukte traukia į Hamburgo miesto dalį, kurioje dabar puikuojasi naujoji koncertų salė.
Spontaniškai nusiteikusiems teks dar luktelėti, kol koncertų bilietus įsigyti bus galima paprasčiau.
Tačiau gera žinia – Elbės filharmonija dar tikrai stovės dešimtmečius, o gal ir visus šimtmečius. O tie, kurie nori muzikos garsais mėgautis jau naująjį 2017–2018 metų sezoną, turi būti budrūs balandžio mėnesį.
