Trečiadienį kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pasirašė įsakymą, kuriuo naikinami pernai rugsėjį įvykusio jo laimėto konkurso į LNOBT vadovo pareigas rezultatai. Specialiai G.Kėvišui sukurpta Profesionaliojo scenos meno įstatymo pataisa, ribojanti vadovų kadencijas, matyt, pasirodė nepakankamai svari, nes šįkart ministrė pasirėmė „tyrimo metu atskleistais konkurso procedūros pažeidimais“.
Kuo čia dėtas G.Kėvišas? Konkursas įvyko daugiau kaip prieš pusmetį, nebuvo apskųstas. „Perskaičiau skelbimą, pateikiau dokumentus, laimėjau ir sudariau sutartį. Nieko nepažeidžiau, taigi esu pasiruošęs dirbti toliau. Jei anuomet man būtų pasakę, kad kažką padariau ne taip, būčiau ieškojęsis darbo“, – svarstė G.Kėvišas.
Ir jis teisus. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principai. Pagal juos asmenys, įgiję tam tikras teises, gali pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos. Teismai pripažįsta, jog asmens išrinkimas į pareigas konkurse iš esmės reiškia pareigų ėjimo pradžią. Įstatymas atgaline data negalioja.
Kultūros ministrės sprendimui pateisinti pasitelkti ir absurdiškiausi motyvai. Pavyzdžiui, „atsižvelgta į Valstybinės darbo inspekcijos išvadą, jog viešojo konkurso paskelbimas, likus daugiau nei vieneriems metams iki darbo sutarties pradžios, gali būti kvestionuojamas kaip pažeidžiantis sąžiningumo ir protingumo principus“.
Pasirodo, Lietuva yra „protingesnė“ už Prancūziją, Austriją, Vokietiją, Italiją, Belgiją, Jungtinę Karalystę, Skandinavijos šalis, Ispaniją – už visą Europą bei užatlantės valstybes. Visame civilizuotame pasaulyje laikoma norma skelbti konkursus į meno institucijų vadovų pareigas kelerius metus iki darbo pradžios.
Tačiau „valstiečių“ vadovaujami lietuviai nori būti „dundukų“ kraštas ir juokinti likusį pasaulį. Prieš dvi savaites Vyriausybė netgi papildė Teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų skyrimo tvarkos aprašą nuostata, jog konkursai gali vykti ne anksčiau nei prieš 4 ir ne vėliau nei prieš 2 mėnesius iki pasibaigs esamo vadovo darbo sutartis. Tai unikalu!
Taigi toliau siekiama žlugdyti šalies meno procesų tęstinumą. LNOBT jau padavė į teismą Kultūros ministeriją dėl rekonstrukcijos finansavimo stabdymo.
Teatrui grasinama teismais už neapmokėtus didžiulius darbus. Netrukus amerikiečiai montuos LNOBT „akustinę kriauklę“, kuri pagerins muzikos skambesio kokybę. Šių metų Vilniaus festivalyje galėsime įvertinti „kriauklės“ privalumus. Tačiau sumokėti už šią specialiai LNOBT scenai pritaikytą naujovę teatras negalės.
„Sąmoningai daroma žala valstybei. Tai nusikalstama veika“, - taip G.Kėvišas įvertino Kultūros ministerijos sprendimus.
