Koks uostamiesčio gyventojų ir turistų pamėgtas statinys, meno kūrinys, istorijos ar gamtos paminklas, sulaukia daugiausiai dėmesio ir labiausiai vertas Klaipėdos simbolio vardo? Šis klausimas vis labiau jaudina klaipėdiečius, juk kintant laikmečiui senieji tapatumo ženklai išnyksta arba praranda savo prasmę, o naujieji ne taip lengvai prigija miesto kraštovaizdyje ir bendruomenės sąmonėje.
KKKC erdvėse įkurdintos socialinės eksperimentinės parodos „Vietiniai simboliai - Klaipėdos veidas“ ekspoziciją sudaro keliasdešimt didelio formato (130x170 cm) sugretintų fotografijų, atspindinčių įvairių istorinių epochų tapatumo ikonas - miestą reprezentuojančius simbolius.
„Ši paroda – lyg menininkų provokacija, kvietimas diskusijai. Žinomus objektus viešosiose erdvėse užfiksavę dizaineriai Lina Jaruševičiūtė bei Virginijus Bakas siekė, kad žiūrovai iš naujo pažvelgtų į dabartinio Klaipėdos veido simbolius, įvertintų, ar jie atitinka šiuolaikinės visuomenės lūkesčius, pasvarstytų, ko vertas ir kaip dabar kuriamas miesto įvaizdis“, - kalbėjo projekto kuratorė Inga Norkūnienė.
Parodos autoriai mėgina išsiaiškinti, kodėl klaipėdiečiai uostamiesčio simboliu linkę vadinti sovietmečiu prie Dangės krantinės prigludusį ir vienu metu vos nenugarmėjusį į dugną Suomijoje statytą trofėjinį burlaivį „Meridianas“. Kai kurie vyresni klaipėdiečiai šias funkcijas deleguoja Žvejo stovylai skvere šalia miesto rotušės. vieniems panašiai į melagį baroną Miunhauzeną, o kitiems į siaubo filmo "Košmaras Guobų gatvėje" herojų Fredį Kriugerį.
Yra ir tokių, kuriems miesto simboliai - autentišką išvaizdą praradęs Biržos tiltas arba į Klaipėdos herbą atsirėmusį Briuselio berniuką primenanti skulptūrą, senamiesčio gatvelėse išlikę fachverko architektūros statiniai, paminklai Mažvydui ir Kristijonui Donelaičiui, kurie niekada nesilankė Klaipėdoje.
Dar viena ne tiktai klaipėdįečių, bet ir svečių, o ypač atvykstančių iš Vokietijos, liaupsinama ikona - Teatro aikštėje prie ketvirtį amžiaus atstatyta Toravos Anikės skulptūra. Ji vaizduoja vokiškai rašiusio klaipėdiečio poeto Simono Dacho garsiausio eilėraščio "Annchen von Tharau" personažą. Pasak legendų, ši mergina sudaužė ją karštai mylėjusio Mėmelio poeto širdį ištekėjusį už kito.
Garbindami senuosius ir naujus ženklus klaipėdiečiai pamiršta, jog anksčiau bene ryškiausias senojo Mėmelio simbolis buvo ne Toravos Anikė, o 1884 metais šiauriniame jūrų uosto mole įžiebtas nedidelis, bet grakštus Baltasis švyturys. Per karą nacių susprogdintas navigacijos įrenginys iki šiol neatstatytas.
Diskusija įsibėgėjo - socialinio tinklo „Facebook“ KKKC Meno kiemo paskyroje www.facebook.com/menokiemasklaipeda/ žmonės kviečiami balsuoti už jiems objektus, galinčius pretenduoti į uostamiesčio simbolius. Daugiausiai ir mažiausiai balsų surinkę objektai bus įamžinti atvirlaiškiuose.
Parodos „Vietiniai simboliai – Klaipėdos veidas?“ autoriai ryžosi dar vienam iššūkiui – žiūrovams siūlė eksponuojamais darbais pasipuošti savo gyvenamąją aplinką, biurus, kitokias erdves. Improvizuotame aukcione fotografijos su miesto vaizdais pardavinėtos už simbolinę kainą.
