Lukiškių aikštės paminklas vėl kursto aistras: kas varžysis toliau, o kas – ne?

Koks paminklas iškils Lukiškių aikštėje? Atrinktos penkios idėjos, bet ir jos sklando ore. Atrodo, kad tvirčiausiai ant kojų stovi „Laisvės karys“, kurio autorius – Nacionalinės premijos laureatas Arūnas Sakalauskas.

Viena iš 27 atmestų idėjų. Tokią Vyčio skulptūrą pasiūlė skulptorius Kunotas Vildžiūnas ir architektas Audrys Karalius.<br> Autorių sukurta vizualizacija.
Viena iš 27 atmestų idėjų. Tokią Vyčio skulptūrą pasiūlė skulptorius Kunotas Vildžiūnas ir architektas Audrys Karalius.<br> Autorių sukurta vizualizacija.
Vilniaus Lukiškių aikštėje jau buvo pastatytas kartoninis Vyčio maketas, sukurtas pagal Arūno Sakalausko skulptūros modelį.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniaus Lukiškių aikštėje jau buvo pastatytas kartoninis Vyčio maketas, sukurtas pagal Arūno Sakalausko skulptūros modelį.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Laisvės karį“, kurį norima pastatyti Lukiškių aikštėje, sukūrė Nacionalinės premijos laureatas A.Sakalauskas.<br>  Autorių sukurta vizualizacija.
„Laisvės karį“, kurį norima pastatyti Lukiškių aikštėje, sukūrė Nacionalinės premijos laureatas A.Sakalauskas.<br>  Autorių sukurta vizualizacija.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jul 30, 2017, 6:09 PM, atnaujinta Jul 30, 2017, 6:42 PM

Visuomeninio Vyčio paramos fondo sumanymas valstybės atkūrimo 100-mečio proga Lukiškių aikštėje pastatyti raitelio skulptūrą, įamžinančią Lietuvos simbolį Vytį, sukėlė audringas visuomenės, menotyrininkų ir architektų diskusijas.

Kultūros ministerijos, Vilniaus savivaldybės ir Vyriausybės atstovai nusprendė, jog reikėtų surengti kūrybines dirbtuves, kuriose menininkai galėtų pasiūlyti įvairesnių ir šiuolaikiškesnių laisvės kovų memorialo sprendimus. Jas surengti patikėta Šiuolaikinio meno centrui.

Kūrybinėms dirbtuvėms rengti buvo skirta 15 tūkst. eurų. Planuojama, kad geriausiam projektui įgyvendinti Lukiškių aikštėje Vyriausybė kitais metais atseikės 500 tūkst. eurų.

Projektus pamatysime rudenį

Prieš porą mėnesių Kultūros ministerija paskelbė oficialų kvietimą teikti idėjas kūrybinėms dirbtuvėms, kuriame pabrėžė, kad laukiama ne vien profesionalių skulptorių, bet ir kitų kūrybingų piliečių sumanymų.

Šią savaitę ekspertų komisija, tarp kurios narių buvo urbanistas Mindaugas Pakalnis, istorikas Alfredas Bumblauskas ir skulptorius Deimantas Narkevičius iš 32 pasiūlymų išrinko geriausius.

Toliau dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir sukurti savo siūlomų projektų maketus bei vizualizacijas pakviesti trys autoriai ir du autorių kolektyvai. Kaip iš tiesų atrodo šie penki projektai, bus galima pamatyti tik spalį, kai Šiuolaikinio meno centre bus surengta jų paroda.

Komisijos narius sudomino skulptoriaus ir dizainerio Andriaus Labašausko, kraštotyrininko Algimanto Lelešiaus ir fotografo bei meno instaliacijų kūrėjo Dariaus Žiūros sumanymai. Dar – architektūros teoretiko Tomo Grunskio ir architekto Gintaro Čaikausko projektai.

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius M.Pakalnio, D.Žiūra pasiūlė nuskenuoti kiekvieno į aikštę užsukusio žmogaus portretą ir jų pagrindu sukurti virtualų monumentą. Taip kiekvienas galėtų tam tikram laikui tapti monumentu, aikštės sargu, saugančiu tai, ką iškovojome.

A.Labašauskas sumanė taip suformuoti aikštės kraštovaizdį, kad joje atsiradusi kalvelė leistų aikštėje atsigulus ilsėtis taip, kad matytum Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, o buvę KGB rūmai liktų už nugaros, praeityje.

Kitoje kalvelės pusėje atsirastų siena su svarbiomis Lietuvos istorijos datomis ir žmonių, žuvusių dėl jos laisvės, vardais.

Siūlo šviečiančius simbolius

A.Lelešius norėtų pakviesti ne vieną, o daugiau įvairių sričių kūrėjų, kurie aikštėje suformuotų mažosios architektūros akcentus. Jie savaip – daugeliu balsų – pasakotų šalies istoriją.

Architektūros teoretiko T.Grunskio ir jo kolektyvo „Aexn“ idėja – panaudoti memorialui laisvės kovų simboliką. Per skirtingas šventes Vyčio kryžiaus forma išdėstytos šviečiančios trinkelės galėtų šviesti vis kita spalva.

Architektas G.Čaikauskas su kolektyvu – skulptoriumi A.Sakalausku ir architektais Linu Naujokaičiu ir Kęstučiu Akelaičiu – sumanė Vyčio paramos fondo siūlomą Vyčio skulptūrą įdomiai įkomponuoti aikštėje ir dabar šioje aikštėje formuojamą Rėdos ratą papildyti prasmingais istoriniais akcentais.

Ar lopyti istorijos spragas?

Pasak skulptoriaus D.Narkevičiaus, šį kartą kūrybinėms dirbtuvėms pavyko išvengti daugelio buvusių skulptūrų konkursų bėdų, nes dalyvių prašyta pateikti idėjas, o ne skulptūrų modelius.

Jo manymu, iki šiol jaučiamas rimtesnių diskusijų, kaip turėtų atrodyti mūsų viešosios erdvės, trūkumas.

Todėl norisi tikėtis, kad, šį kartą pateikus maketus svarstyti, bus pagaliau diskutuojama apie prasmes ir simbolius, o ne apie tai, kuri figūrėlė atrodo geriau ar prasčiau.

„Visuomet maniau, kad tokie konkursai turi prasidėti nuo idėjų aptarimo“, – sakė istorikas A.Bumblauskas ir pritarė D.Narkevičiui, kad reikalavimas pateikti konkursams vizualinius sprendimus yra tiesiog ydingas.

„Man neaiškus tik vienas dalykas. Ar mes XXI amžiuje turime atlikti tuos darbus, kurių Lietuva savo laiku nespėjo, pražiopsojo ar neturėjo kaip padaryti?“ – svarstė istorikas.

Istoriko manymu, kaip tik kūrybinės dirbtuvės, kuriose vyksta idėjų, o ne formų konkurencija, galėtų padėti surasti atsakymus, koks turėtų būti mūsų santykis su šalies istorija.

Tiesa, kokios buvo tos atmestos 27 idėjos, nei komisija, nei organizatoriai nenorėjo atskleisti.  Tačiau idėjų autoriai jas jau pradėjo viešinti socialiniuose tinkluose. Tarp jų – dar vienas, visai kitos plastinės raiškos Vytis, raitelis ant postamento, kurį pasiūlė skulptorius Kunotas Vildžiūnas ir architektas Audrys Karalius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.