Šiais metais „Šiaulių dienas“ šiauliečiai, svečiai iš visos Lietuvos bei užsienio turistai kviečiami švęsti rugsėjo 7–9 dienomis.
Šventės dalyviai ne tik sudalyvaus šiuolaikiniuose šviečiamuosiuose, kultūriniuose ir pramoginiuose renginiuose, tačiau galės nusikelti į stilizuojamą Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį (1918–1940) ir susipažinti su moderniais tarpukario Šiauliais.
„Šiaulių dienas“ organizuojančio Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė atskleidžia, kad tokia tema pasirinkta ne atsitiktinai, o tikslingai, norint atskleisti miesto identitetą, išryškinti tikrąsias vertybes, parodyti miesto istoriją per kitokią, modernizmo prizmę.
„Natūralu, kad žinant tai, jog tarpukariu Šiauliai savo pažanga ir pasiekimais nusileido tik laikinajai sostinei Kaunui, o odos, maisto pramonės, kultūros sfera sparčiai augo ir klestėjo, atsiranda noras ir poreikis apie tai pasakoti ir demonstruoti šiuolaikinėmis priemonėmis“, – sako centro direktorė.
Šiauliai – tarpukariu klestėjęs miestas
Dėl gero susisiekimo dar XIX a. Šiauliai tapo pramonės centru. Istoriniai šaltiniai liudija, kad 1938 m. Šiauliuose buvo pagaminta apie 85 % visos Lietuvos odos, 60 % avalynės, 75 % linų pluošto ir 35 % saldainių pramonės produkcijos. Didelis vaidmuo skirtas maisto pramonei – saldainių, šokolado, miltų, mėsos, pieno produktų, alaus, spirito ir kt. gamybai.
Tarpukariu Šiauliuose suklestėjusios įmonės gyvuoja ir klesti šiomis dienomis. Dar 1913 m. nedideliame mediniame name A. Gricevičiaus įsteigtas karamelės virimo katilas pamažu pavirto į fabriką, gaminantį išskirtinius, unikalius ir Lietuvą reprezentuojančius saldumynus, o „Rūtos“ saldainiams neatsispiria nė vienas jų paragavęs. Seniausia Lietuvos alaus darykla „Gubernija“ gyvuoja nuo XVII a. pab.
Tarpukariu joje buvo pagaminama 500 tūkst. litrų 4 rūšių alaus. Tuo metu nė viena Šiaulių užeiga, valgykla, kavinė neapsiėjo be „Gubernijos“ gėrimų. Panašu, kad tokia tendencija gyva ir šiais laikais.
Tarpukario Lietuvos gyventojai, itin vertinę kokybę, didelį dėmesį skyrė ne tik maisto produktams ir gėrimams, bet ir aprangai bei avalynei. 1925 m. Chaimo Frenkelio odų apdirbimo fabrike atidarytas modernus, mechanizuotas batų fabrikas „Batas“, vėliau peraugęs į akcinę bendrovę, sutraukusią geriausius Lietuvos batsiuvius. 1939 m. didžiausio Lietuvos batų fabriko produkcija jau užėmė daugiau kaip pusę šalies rinkos ir nukonkuravo nemažą dalį importinės avalynės.
Apdirbtų odų „Bato“ fabriko gaminta avalynė buvo graži, patvari ir patogi, įvairiose vietinėse ir tarptautinėse parodose įvertinta aukštais apdovanojimais.
Nenuostabu, kad tokiai pramonei išvystyti reikėjo stebinančio žmonių pasišventimo darbui, tačiau, anot istorinių šaltinių, žmonės mokėjo ir linksmintis. Štai 1938 m. Šiauliuose veikė 5 restoranai, o „Rambyne“ – pirmajame Šiaulių kabarete – šoko net 2 šokėjos.
O kiek dar priskaičiuojama kavinių ir cukrainių, kuriose buvo pardavinėjama kava, arbata, pienas, saldumynai ir alus. Įdomu tai, kad stipriųjų alkoholinių gėrimų norintys paragauti šiauliečiai turėjo lankytis restoranuose – kavinėse tokiais gėrimais nebuvo prekiaujama.
Tuo metu sparčiai augo ir kultūrinis gyvenimas. Tarpukariu Šiauliuose veikė nemažai kino teatrų, tačiau vienu geriausiu laikytas „Kapitol“, kuriame ir buvo parodytas pirmasis garsinis filmas. 1931 m. įkurtas Valstybės teatro Šiaulių skyrius (dab. Valstybinis Šiaulių dramos teatras), o pirmasis spektaklis, kurį 1931 m. rugsėjo 23 d. išvydo šiauliečiai, buvo Karlo Goccio „Princesė Turandot“. 1923 m. duris atvėrė „Aušros“ muziejus, prisidėjęs prie miesto kultūrinio gyvenimo augimo.
Taip pamažu mieste ėmė burtis profesionalus inteligentijos būrys, pakėlęs Šiaulių kultūrinį gyvenimą į kitą lygmenį. Čia didžiulį indėlį paliko Povilas Višinskis, Peliksas Bugailiškis, Gerardas Bagdonavičius, Jonas Murka, Juliaus Janonio gimnaziją baigę keturi Vasario 16-osios akto signatarai, įvairūs artistai ir režisieriai.
Atgimęs tarpukaris Šiauliuose
Siekdami priminti ir išryškinti miesto klestėjimo laikotarpį, „Šiaulių dienų“ organizatoriai sumanė vienai dienai grąžinti šventės dalyvius į tarpukarį.
Rugsėjo 8-ąją, penktadienį, nuo pat vidurdienio iki vėlyvo vakaro Šiauliuose tvyros tarpukario atmosfera: gros tuos laikus primenanti muzika, mieste šurmuliuos šventinis prekymetis, bus galima aplankyti stilizuotą tarpukario miestelį, kuriame išskirtinę programą demonstruos net 16 stilizuotų erdvių kūrėjai.
Visą dieną šventės Kvieslys pristatinės detalią šventės programą ir ragins aktyviai dalyvauti veiklose. 18 val. po teatralizuotos eisenos su pučiamųjų instrumentų orkestrais ir choreografijos grupių parodomosiomis programomis vyks „Šiaulių dienų 781“ atidarymo ceremonija, kurios svarbiausiu akcentu taps inscenizacija – Pirmosios Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos (1874–1944) ir jo žmonos Sofijos (1885–1968) vizitas. Šventinį sveikinimą tarsiantis prezidentas nustebins susirinkusiuosius kalbos išmone ir minties taiklumu.
Visą dieną stilizuotame tarpukario miestelyje šventinę nuotaiką kurs žonglieriai, kojūkininkai, magai ir kiti gatvės artistai, o senovinių žaidimų besimokantys jauniausieji šventės dalyviai galės drąsiai išdykauti ir pramogauti.
Tarpukario miestelio lankytojus sudomins ne tik edukacinės programos, bet ir teatralizuotos inscenizacijos, kurios atkurs miesto gyvenimo įvykius. Anot Šiaulių kultūros centro Renginių organizavimo skyriaus vedėjos Astos Vaitkienės, šventės lankytojus stebins oratoriaus ant bačkos pasisakymai, vagies gaudynės, taip pat išskirtiniu įvykiu taps ir paties prezidento Antano Smetonos apsilankymas miestelyje.
„Blaivybės kėdė“, dailyraščio sąsiuviniai – stilizuoto tarpukario miestelio atributai
Nuo prekiavimo įvairiais maisto produktais iki nuotraukų ryškinimo ir drabužių sukirpimo siuvykloje – įvairiausios pramogos lauks stilizuotame tarpukario laikų miestelyje.
Pasak šventės organizatorių, įdomių veiklų ir užsiėmimų netrūks avalynės dirbtuvių, fotoateljė, knygyno, vaistinės, kavinės, kosmetikos ir parfumerijos, mėsos, pieno produktų, „Rūtos“ saldainių krautuvių, siuvyklos, kepyklos, cukrainės, užkandinės ir „Gubernijos“ baro stilizuotose erdvėse.
Kino mėgėjams teatro salėje bus demonstruojami tarpukariu Šiauliuose rodyti ir visiems puikiai žinomi filmai: „Miki Maus“, „Didmiesčio žiburiai“ ir „King Kong“. Filmai bus demonstruojami net keletą kartų, kad kuo daugiau vaikų ir suaugusiųjų galėtų jais pasigrožėti. Į kino seansus reikėtų skubėti 12, 13, 14, 15, 16 ir 17 val., taip pat 18.30 ir 20 val.
Tarpukariu mokyklose vaikai mokyti, auklėti ir lavinti gimtąja kalba, o itin daug dėmesio buvo skirta gimtajai kalbai, aplinkos ir tėvynės pažinimui, aritmetikai, todėl apsilankiusieji pradžios mokykloje bus mokomi dailyraščio meno paslapčių. Prisiminti ar pasimokyti, kaip valdyti plunksną, bus įdomu daugeliui.
Šiaulių grožio ir kvapų pramonės pradžia siejama su švaros ir higienos prekių poreikiu, muilo pramonės vystymusi, todėl apsilankiusiųjų stilizuotame tarpukario miestelyje lauks muilo gamybos dirbtuvės. Susirinkusieji ne tik pamatys, kaip gaminamas muilas, bet ir patys prisilies prie jo gamybos proceso.
Įvairiausių žolelių ir užpilų, tinkančių odos priežiūrai, sveikatos gerinimui, patarimų, kurios žolės kokias ligas gydo, netrūks įsikūrusioje stilizuotoje vaistinėje.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kvies išbandyti „blaivybės kėdę“ ir įvertinti, ar visuomenės normoms nusižengę žmonės sėdėdavo ne per minkštai. Smetonos laikų policijos pareigūnai žada negailėti įdomių pasakojimų ir mielai pabendraus su visais Policijos nuovados lankytojais.
Šie ir dar daugiau edukacinių užsiėmimų – jau greitai „Šiaulių dienose 781“.
Visa renginių programa čia.
