Įgyvendins G.Kėvišo idėjas
Publikos šį sezoną laukia keturios premjeros – dvi operų ir dvi baletų. Viena jų - Martyno Rimeikio pirmasis „pilno metro“ baletas „Procesas“ pagal Franzo Kafkos to paties pavadinimo romaną taip pat primins nesenus teatro įvykius – šokio kalba atkurs F.Kafkos veikėją įmurkdžiusį valdišką absurdą. Premjera įvyks gruodžio pradžioje.
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis bus paminėtas G.Kėvišo sumanytu projektu – Oskaro Koršunovo režisuota Gintaro Sodeikos opera „Post Futurum“ pagal Sigito Parulskio libretą. Joje arijomis prabils Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Jonas Mačiulis–Maironis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir kiti XX a. pradžios Lietuvos politinės bei kultūrinės scenos veikėjai.
G.Kėvišas palaimino ir Adolphe'o Adamo baleto „Korsaras“ pristatymą LNOBT scenoje. Pasak baleto trupės direktorės Rūtos Butvilienės, tai labai retai statomas, reikalaujantis itin stiprios vyrų trupės baletas. Jo premjera – balandį.
Atstatydinto vadovo dėka LNOBT išvysime ir pasaulinės įžymybės – radikaliomis idėjomis garsėjančio britų režisieriaus Grahamo Vicko – darbą: sezono pabaigoje iš Geteborgo scenos atkeliaus Wolfgango Amadeaus Mozarto opera „Idomenėjas“, dar niekada nerodyta Lietuvoje. Tai
koprodukcija su Geteborgo operos teatru. Beje, anot G.Vicko, tai „opera apie maištą“.
Susidūrė su liūdna realybe
Spaudos konferencijoje teatro rinkodaros vadovė Laima Vilimienė džiaugėsi, kad praėjusį sezoną vidutinis salės užimtumas siekė 96 proc. Europoje tokiu rodikliu gali pasigirti retas teatras.
Dar vienas išskirtinis LNOBT laimėjimas – gebėjimas pritraukti į spektaklius jauną auditoriją, - net 20 proc. teatro publikos praėjusį sezoną sudarė žiūrovai iki 30 metų, - Europos vidurkis yra 10 proc.! Prie to prisidėjo išradinga teatro edukacinė veikla. Taigi G.Kėvišas gali didžiuotis savo darbo rezultatais.
Laikinasis jo įpėdinis finansų vadybininkas Sigitas Žutautas taip pat neslėpė, kad jį nustebino teatro žmonių profesionalumas ir susitelkimas darbui „ne pačiomis geriausiomis finansinėmis sąlygomis“. Poros mėnesių laikinajam vadovui užteko padaryti išvadą, jog atlyginimai teatre neleidžia LNOBT konkuruoti su kitais Europos teatrais ir sugrąžinti į Lietuvą talentingiausių, svetur įsitvirtinančių menininkų. „Esame nekonkurencingi - tokios Lietuvos realijos“, - pabrėžė S.Žutautas.
Kiek prisimename, G.Kėvišui negailėta pylos ir už tai.
Tačiau jo įpėdinis įsitikino, jog 10-11 milijonų eurų sudarantis teatro biudžetas – ne kažin kas, jei norisi kelti atlyginimus kūrėjams, atnaujinti brangius orkestrantų instrumentus, pristatyti geriausius solistus. Atlyginimai jau dabar suryja didžiąją teatro išlaidų dalį. O iš bilietų uždirbamos lėšos sudaro tik ketvirtadalį teatro biudžeto ir branginti jų neketinama.
S.Žutautą nustebino ir biurokratija teatre. „Kai kuriuos popierius turiu pasirašyti tris kartus, kai tokiais atvejais man paprastai užtekdavo žodinio susitarimo“, - stebėjosi laikinasis LNOBT direktorius. Tad kaip įmanomas neskaidrumas teatre, kuriuo buvo nuolat kaltinamas G.Kėvišas?
Per spaudos konferenciją paaiškėjo, jog visi planuoti scenos modernizavimo darbai vykdomi toliau. „Bus tęsiama visa, kas būtina menui, žiūrovų saugumui ir komfortui“, - užtikrino S.Žutautas. Paprašytas įvardyti darbus, kurių skaidrumu buvo suabejota (dėl to vadovaujant G.Kėvišui pristabdytos investicijos LNOBT rekonstrukcijai) , laikinasis teatro vadovas atsakė: "Tai būtų kabinėjimasis prie detalių".
Sieks tapti LNOBT vadovu
S.Žutautas prisipažino, jog yra vienas pretendentų užimti LNOBT generalinio direktoriaus pareigas. Savo karjerą jis pradėjo „PriceWaterhouseCoopers“, o po to ilgą laiką dirbo DnB banke, kur buvo prezidento pavaduotojas bei valdybos narys. S. Žutautas taip pat yra dirbęs tokiose bendrovėse kaip „PZU Lietuva“, „Swedbank“.
Kultūros ministerija skelbdama konkursą į LNOBT generalinius direktorius pirmą kartą mūsų valstybės istorijoje sudarė sąlygas kultūrinio išsilavinimo neturintiems žmonėms, kurie yra vadovavę bent penkerius metus „įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“, tapti svarbiausių valstybės kultūros įstaigų vadovais.
Kol kas teatras gyvena ir dar kurį laiką gyvens ankstesnio vadovo įdirbiu. Kas jo laukia, jei teismas nepatenkins G.Kėvišo ieškinio dėl neteisėto atleidimo iš pareigų, sunku prognozuoti.
