Dar nepamiršome, jog naujoji kultūros valdžia, vos perėmusi įgaliojimus, šioms institucijoms žadėjo solidų išlaikymą, kuris netgi leis pamiršti bendrą kultūros katilą.
Tačiau išėjo atvirkščiai: augant Kultūros tarybos biudžetui, buvo pasirūpinta nevyriausybinėmis organizacijomis, o ministerijai pavaldūs kolektyvai palikti be programinių lėšų valstybės 100-mečio išvakarėse, kai laukia daug šia proga sumanytų projektų.
- Kaip vertinate susidariusią situaciją? Ar neteks stabdyti išskirtinių projektų? – pasiteiravau Nacionalinių kultūros įstaigų asociacijos pirmininkės, Nacionalinės filharmonijos vadovės R. Prusevičienės.
- Šiais metais šalies kultūra patiria šoką po šoko: tai supurto žinia apie milijoninius kultūros biudžeto mažinimus, tai grėsmė nacionalinių įstaigų asignavimams, o dabar – naujienos iš Kultūros tarybos ir įstrigusi valstybės 100-mečio programa.
Valstybinės bei nacionalinės kultūros įstaigos užtarė ir sveikino sprendimą steigti Lietuvos kultūros tarybą, nors nuo pat pradžių buvo neaišku, kaip ji finansuos mūsų projektus. Konkuravome su visais lygiomis teisėmis, o dabar ir ši teisė iš mūsų atimta, nepaliekant jokios alternatyvos.
Tą pačią dieną, kai įsigaliojo draudimas kreiptis į Kultūros tarybą, turėjo pradėti veikti mūsų veiklą palaikanti Nacionalinė kultūros programa. Tačiau to neįvyko, - Kultūros ministerija nesusitarė su Vyriausybe dėl šios programos finansavimo. Anot ministerijos vadovų, gal pavyks tai padaryti gruodį. O jeigu nepavyks? Mums tai – aklavietė.
Ypač kebli teatrų situacija. Tarkime, Filharmonija kažkiek uždirba iš kiekvieno koncerto, o teatrui reikia daug investuoti į kiekvieną projektą ir ilgai laukti iš jo pajamų. Anksčiau padėdavo išsiversti Kultūros tarybos parama.
Manau, projektai bus stabdomi. Kol kas dar važiuojame iš pirmo pusmečio pajamų, bet 2018-aisiais, kai numatyta daug specialių programų, savo lėšomis neišsiversime.
- Neseniai pradėta kalbėti apie kultūros asignavimų valdymo reformą. Ar tai nėra tik taupymo kultūros sąskaita gražesnė formuluotė?
- Nacionalinių kultūros institucijų skaičius mažės. Dabar jų yra devynios. Pirmasis asignavimų turėtų netekti Kauno nacionalinis dramos teatras.
Tačiau Kultūros tarybos biudžetas išaugs, o iš to laimės nevyriausybinės organizacijos. Kaip aiškino kultūros ministrės patarėjas Audronis Imbrasas, solidus fondas šių organizacijų programoms finansuoti buvo „suplanuotas iš anksto“. Tačiau Nacionalinė kultūros programa kažkodėl iš anksto suplanuota nebuvo. Keisti veiksmai.
Susidaro įspūdis, kad Kultūros ministerija vykdo kažkokią originalią, nesuderintą su Vyriausybe, Seimu ir Prezidentūra, programą.
Nacionalinėms įstaigoms visada būdavo patikimos didžiosios valstybinės kultūros programos, o Lietuvos 100-mečiui skirtų renginių finansavimas iki šiol neaiškus. Dar 2015-aisiais aš kreipiausi į Kultūros ministeriją ir Prezidentūrą dėl šia proga planuojamų Nacionalinės filharmonijos koprodukcijų bei renginių užsienyje, pateikiau jų sąmatas. Tačiau finansinių garantijų iki šiol nesulaukiu, taigi negalime jų suteikti ir savo partneriams.
- Ar partneriai išvengė panašių problemų?
- Estai ir latviai jau praėjusių metų birželį pasitvirtino visus šimtmečio projektus ir gavo jiems finansavimą.
Estai daug laimėjo dėl pirmininkavimo ES: jų šventinis biudžetas – milžiniškas. Baltijos šalių muzikos festivalio Berlyno „Konzerthaus“ salėje programą užpildė beveik vien estai. Tuo metu mes dar tik deramės dėl vieno Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Mirgos Gražinytės koncerto Berlyne, jau pasibaigus oficialiai festivalio programai.
Įstrigęs ir trejus metus kartu su estais bei latviais planuotas Vienos filharmonijos orkestro ir Elynos Garančos turo trijose Baltijos šalyse projektas. Tai – „Vilniaus festivalio“ renginys, juo rūpinosi ir Nacionalinis operos ir baleto teatras. Tačiau permainos LNOBT pasėjo daug neaiškumų, o Vienos filharmonija linkusi derėtis tik dėl koncertų visose trijose Baltijos sostinėse.
Numatyta ir daugiau išskirtinių renginių. LNSO su M.Gražinyte turėtų aplankyti Varšuvos filharmoniją, Stokholmą, Liepojos koncertų salę, Lietuvos kamerinis orkestras su Robertu Šerveniku ir Mūza Rubackyte – Paryžių ir Ženevą, o su Estijos nacionaliniu vyrų choru pristatyti trijų Baltijos šalių kompozitorių premjeras Estijoje ir Lietuvoje.
Netrukus tarsimės dėl LNSO ir trijų jaunų Baltijos valstybių solistų pasirodymo Baltijos šalių muzikos festivalio savaitgalyje Kinijoje.
Gauname ir naujų kvietimų bendradarbiauti iš įvairių užsienio salių ir festivalių. Galėtume visai svariai prisistatyti svetur svarbiais Lietuvai 2018-aisiais, bet tam reikia bent šiokių tokių finansinių garantijų.
