Penki memorialo projektai dabar kur kas labiau detalizuoti nei liepos mėnesį pristatytos idėjos.
Vienas projektų siūlo aikštę sutemus paversti jonvabalių lauku, kitas norėtų pradžiuginti vilniečius daugybe baseinėlių. Vieno projekto autorius žvelgia į ateitį ir siūlo pasitelkti naujausias technologijas, kito – kreipia žvilgsnį į praeitį ir partizanų bunkerius.
[[ge:lrytas:lrytas:2836448]]
Svarbiausias akcentas – Vytis
Geriausiai publikai žinomas projektas su Vyčio skulptūra, kurį siūlo architektas Gintaras Čaikauskas su kūrybine grupe – architektais Kęstučiu Akelaičiu, Linu Naujokaičiu, dailininku Rimantu Dichavičiumi ir skulptoriumi Arūnu Sakalausku.
Jų pristatytą memorialą sudaro trys pagrindiniai elementai – atminties ratas, Vyčio skulptūra ir aikštės centre pastatytas stiebas su valstybine vėliava. Memorialinis apskritimas – daugiaprasmis etnografinis ženklas „Rėdos ratas“ – aikštės kompozicijos branduolys. Jis būtų išgrįstas skelto granito trinkelėmis.
Pasak projekto autorių, „Rėdos ratas“ simbolizuoja Lietuvos Respublikos šimtmetį. Jo kraštuose bus granito plokštės su Lietuvos Nepriklausomybės ir Nepriklausomybės atkūrimo aktų tekstais. Projekte numatoma, kad į Vilnių atvykę kitų šalių vadovai, pagerbdami kovotojus už Lietuvos laisvę, čia padėtų vainikus.
Postamentą A.Sakalausko Vyčio skulptūrai „Laisvės karys“ suformuos svarbiausiems Lietuvos tūkstantmečio įvykiams pažymėti skirta granitinė juosta.
Memorialo elementų gamybai numatytos ilgaamžės medžiagos – natūralus akmuo, vandalų veiksmams atsparus stiklas, bronza.
[[ge:lrytas:lrytas:2829252]]
Grindinyje – gynėjų vardai
Architektūros teoretikas T.Grunskis ir kolektyvas „aexn“ nusprendė įamžinti kiekvieno žuvusio kovotojo vardą Vyčio kryžiaus formos segmente aikštės grindinyje. Numatyta pagaminti švytinčius dangos elementus, kurie žuvusiojo gimimo dieną šviestų geltonai, žūties dieną – raudonai, o Vasario 16-ąją – baltai.
Pietinėje aikštės dalyje šio projekto autoriai norėtų pastatyti simbolinį Laisvės aukurą – interaktyvų Vyčio kryžių. Kuo daugiau žmonių jį liestų, tuo stipriau kryžius švytėtų.
Šiaurinėje dalyje, ties 1863-iųjų sukilimo aukų memorialo vieta, siūloma įrengti Sukilėlių alėją – blausia šviesa apšviestą taką, kurio grindinyje sužymėtos reikšmingų sukilimų datos.
Medžiais ir žole apželdintame plote į žemę būtų įmontuoti šviestuvai, kurie naktį aikštę paverstų jonvabalių pilnu lauku.
[[ge:lrytas:lrytas:2829254]]
Šimtmečiui – po baseinėlį
Istorikas, buvęs tremtinys ir Kazlų Rūdos muziejaus kraštotyrininkas Algimantas Lelešius siūlo daugeliui vilniečių itin patrauklų projektą – aikštėje Vyčio forma išdėstyti devynis nedidelius baseinėlius. Kiekvienas jų simbolizuotų vieną Lietuvos valstybingumo šimtmetį.
XIII amžių žymėtų karūnos formos baseinėlis inkrustuotu dugnu, o XIV amžių – katalikų kryžiaus formos baseinas su tekančiu vandeniu, primenantis Lietuvos krikštą. XXI amžiaus simbolis – stilizuotas karinių oro pajėgų lėktuvas, žymintis Lietuvos įstojimą į NATO. Istorikui talkina profesionalių architektų ir skulptorių grupė.
[[ge:lrytas:lrytas:2829253]]
Bunkeris ir garbės sargyba
Skulptorius ir dizaineris Andrius Labašauskas siūlo aikštėje suformuoti kalvą, kurios į Gedimino prospektą žiūrintis šlaitas taptų memorialine siena. Menininkas ketina ją sukurti pasitelkęs medinių partizanų bunkerių sienų pavyzdžius bei miško elementus.
Apšvietus saulei būtų sukuriama realistiškos bunkerio sienos ir miško iliuzija. Kitu paros metu kūrinys atrodytų kaip stilizuotas medžių atvaizdas – nuoroda į mišką, kuriame gyveno ir kovojo laisvės kovų dalyviai. Likusi kalvos dalis susilietų su aikšte, papildydama ir paįvairindama kraštovaizdį.
Tuo metu filmų ir instaliacijų kūrėjas Darius Žiūra siūlo virtualią garbės sargybą. Autorius kviečia tylos minute pagerbti žuvusiųjų ir kovojusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą.
Šiam ritualui sukurta erdvė – minimalistinė filmavimo studija, kurioje ritualo metu įrašomas trumpas begarsis filmas – dalyvaujančiojo videoportretas.
Kiekvienas toks įrašas papildytų nuolat gausėjantį portretų galerijos, kurios vaizdas būtų transliuojamas aikštėje amžinosios garbės sargybos ekrane, archyvą. Tą patį vaizdą būtų galima stebėti ir interneto svetainėje, kaupsiančioje projekto istoriją. Čia pagal datą būtų galima susirasti videoportretus, jais dalintis socialiniuose tinkluose.
[[ge:lrytas:lrytas:2836462]]
Projektą rinks visi
Lukiškių aikštės sutvarkymo problema keliama nuo 1999 metų. Pagaliau aikštė rekonstruojama, o 3,8 mln. eurų kainuojantys darbai turi būti baigti iki lapkričio 3 d. Lukiškių aikštės memorialui Vyriausybė kitąmet žada skirti 500 tūkst. eurų.
Lapkričio mėnesį ŠMC pristatys parodą, kurioje bus galima pamatyti galutinius memorialo projektų maketus. Projektų vizualizacijos po rekonstrukcijos bus pristatytos ir Lukiškių aikštėje specialiai sukurtais plakatais.
Laisvės kovų memorialas aikštėje turėtų atsirasti 2018 m. Tinkamiausią projektą išrinks komisija, kurioje dalyvaus ir užsienio ekspertai. Tačiau galutinis sprendimas priklausys ir nuo visų Lietuvos piliečių nuomonės, nes jie galės balsuoti internetu.
[[ge:lrytas:lrytas:492300]]
