„Mes jų laukėme, ir jie!“, - džiaugiasi prasidėjusia draugyste Žvejų rūmų direktorius Alvydas Juozas Lenkauskas.
Anot jo, Muzikinio teatro kolektyvas bei technikos darbuotojai įkurtuvėmis patenkinti: „Jiems čia daug patogiau. Scena erdvesnė, viena didžiausių Lietuvje, teatro spektakliams labai patogi“.
Kad Žvejų rūmuose būtų įmanoma visavertė Klaipėdos muzikinio teatro veikla, buvo atlikti tam tikri patobulinimai. Pasak direktoriaus, jie pravers ir platesnei Žvejų rūmų veiklai.
„Didžiausia problema buvo sutalpinti orkestrą. Norėjome, kad čia grotų ne vien Klaipėdos muzikinio teatro kolektyvas, bet atvyktų ir kiti didesni orkestrai. Pirmas tris eiles padarėme kilnojamas, kad tokie orkestrai tilptų. Tai paprasčiausias, pigiausias ir geriausias sprendimas“, - aiškino direktorius.
A.J.Lenkauskas neabejojo, kad atsinaujinusiais Žvejų rūmais džiaugsi ir žiūrovai. Pastate pakeista kiliminė danga, sovietines salės kėdes pakeitė naujos, buvo perdažytos sienos, pradėta įgyvendinti energijos taupymo programa – seni ir daug elektros eikvojantys šviestuvai keičiami naujais.
„Manome, kad padarėme daugiau nei buvo finansiškai numatyta priimant Klaipėdos muzikinį teatrą. Išnaudojome progą pagerinti sąlygas žiūrovams“, - teigė A. J. Lenkauskas.
Nauja scena džiaugiasi ir Klaipėdos muzikinio teatro darbuotojai bei atlikėjai. Pasak operos solisto, „Ispaniškosios sarsuelos“ režisieriaus Vladimiro Prudnikovo, Žvejų rūmų salė skambesiu ir akustinėmis galimybėmis gali varžytis net su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scena.
„Čia vienas malonumas dirbti. Salė ir scena - vienos didžiausių Lietuvoje. Vilniuje nėra tokios koncertų salės – tai fantastika“, - džiaugėsi V. Prudnikovas.
Anot jo, rūmų scenos technika veikia nepriekaištingai, salė ir fojė – patogūs žiūrovams, o dirba čia malonūs ir kruopštūs žmonės.
Žvejų rūmų direktorius A.J.Lenkauskas tikisi, jog Klaipėdos kultūrinės galios centras pasislinks arčiau žmonių. Jo teigimu, būtent čia, Baltijos žiede, yra Klaipėdos miesto geografinis centras, būtent šioje miesto dalyje gyvena daugiau žmonių, kuriems į senamiestį, teatrą susiruošti ne visada patogu.
„Klaipėdos muzikinis teatras pajudėjo į šią miesto pusę. Kažkodėl visi juda tik į senamiestį, o juk kultūra senamiesčiu nesibaigia. Šitoje miesto pusėje gyvena daugiau žmonių.“, - pabrėžė A. J. Lenkauskas.
Kraustantis kilo ir nesklandumų, bet direktorius jų nesureikšmino.„.Problemos yra natūralus dalykas. Kai išsinuomoji butą, dar kurį laiką aiškiniesi, kur vandenį atsukti. Manau, po poros mėnesių dirbsime kaip laikrodis“, - žadėjo direktorius.
