Mecenavimo įstatyme pirmą kartą įstatymiškai apibrėžtas mecenato statusas ir įtvirtinti du mecenavimo lygiai. Paramos suteikimas visuomenei svarbiems projektams įgyvendinti už daugiau nei 1 mln. EUR leistų pretenduoti į nacionalinio mecenato statusą, tuo tarpu parama už daugiau nei 250 tūkst. EUR vienoje iš savivaldybių suteiks tos savivaldybės mecenato statusą. Numatoma, kad mecenatais galės tapti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys, turintys nepriekaištingą reputaciją.
Pasak kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, įstatymas parengtas atsižvelgiant į Europos tradicijas atitinkantį mecenavimo modelį. „Be abejo, mecenatai galės naudotis visomis mokestinėmis lengvatomis, kuriomis naudojasi ir paramos davėjai. Vis tik šiuo įstatymu norėjome įtvirtinti mecenato vardo pripažinimą tiems, kurie parama siekia ne rinkodarinių tikslų, o veikia vedami filantropinių paskatų. Privalome skatinti mecenavimo tradicijos įtvirtinimą ir įvertinti tuos, kurie negaili nei laiko, nei lėšų, kad menas ir kultūra žengtų į priekį“, – teigė kultūros ministrė.
Įstatymo projekte taip pat apibrėžti mecenuojamų projektų kriterijai ir esminės sąlygos, kurių atitikimą įstatymo reikalavimams vertins Mecenavimo taryba, kurią sudarys asmenys, atstovausiantys aukščiausias valdžios institucijas, kultūros ir verslo sritis. Pasak kultūros ministrės, skatinant ir vykdant mecenuojamuosius projektus bus orientuojamasi į asmenis, kuriems rūpi projektų išbaigtumas, inovatyvumas ir proceso atvirumas.
Numatoma, kad nacionalinio mecenato ženklus kasmet iškilmingoje aplinkoje sausio 25 d. (Gedimino laiškų dieną) įteiks Ministras Pirmininkas, o savivaldybės mecenato ženklus teiks kiekvienos savivaldybės meras savivaldybės pasirinktą atmintiną dieną.
