Tarp tarptautinių žodžių vertėjo naujadarų – suopratis, sąridulė, žvėrėdras

Laisvalaikiu tarptautinių žodžių lietuviškus atitikmenis kuriantis programuotojas Henrikas Kulvinskas įsitikinęs, kad jo kolekcija, arba, jo žodžiais, surinktė, labai palengvina mąstymą ir mokymąsi.

H.Kulvinskis ieško tarptautiniams žodžiams lietuviškų atitikmenų.<br>D.Umbraso nuotr.
H.Kulvinskis ieško tarptautiniams žodžiams lietuviškų atitikmenų.<br>D.Umbraso nuotr.
H.Kulvinskui nerėžia ausies jaunimo žargonas, todėl jis nesirengia su tuo kovoti.<br>D.Umbraso nuotr.
H.Kulvinskui nerėžia ausies jaunimo žargonas, todėl jis nesirengia su tuo kovoti.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“

Dec 5, 2017, 7:17 PM

Keturi tūkstančiai žodžių. Tiek jų atitikmenų tarptautiniams žodžiams yra sukūręs arba parinkęs 39 metų H.Kulvinskas. Savo idėjas ir sumanymus jis aktyviai skelbia rašulynais vadinamose bibliotekose arba mokyteiviais pakrikštytiems pedagogams.

Ne telefonas, o skambas, ne refleksas, o atliepas, ne kontaktai, o sąsijos.

Tai – tik keli vilniečio naujadarai. Jis įsitikinęs, kad nuo kalbos sudėtingumo ir aiškumo tiesiogiai priklauso žmonių akiratis, suopratis (intelektas), dorovė, laimė, sveikata, šalies skalsyba (ekonomika) ir daugelis kitų dalykų.

Anot H.Kulvinsko, tiek kalbos, tiek daugelio kitų dalykų atveju žmonės su savimi ir kitais elgiasi kaip Prokrustas. Juk ne žmogaus smegenis ir protą turime versti dirbti pagal kalbą, o kalbą turime kurti pagal žmogaus smegenų veiklą.

– Programavimas ir lietuvių kalba – dvi labai skirtingos sritys. Kodėl svetimžodžius ėmėte keisti lietuviškais žodžiais? – paklausė H.Kulvinsko „Sostinė“.

– Domiuosi daugeliu sričių ir nematau nieko keista, kad programuotojas pradėjo tvarkyti lietuvių kalbą. Apskritai nėra skirtumo, kas esi, – programuotojas, virėjas ar kepėjas.

Jeigu žmogus siekia plačiai pažinti pasaulį, jis ką nors ras vienoje ar kitoje srityje.

O lietuvių kalbos prireikė tolesniems mokslams, nes mokausi visko. Kad galėčiau išmokti, man reikia tinkamos kalbos.

Ta kalba, kuria dabar parašyti mokslo darbai, man netinka. Pastebėjau, kad dėl to per lėtai vyksta mokymosi procesas. Todėl dabar, pavyzdžiui, į lietuvių kalbą verčiu astronomijos knygą. Ji parašyta lietuviškai, bet pilna svetimžodžių. Beje, astronomija lietuviškai yra žvaigždėtyra.

– Tam esate susiprogramavęs savo kalbos vertyklę?

– Taip. Vertyklė man išverčia svetimžodžius, ir tada aš vertinu – tekstą suprantu geriau ar prasčiau. Jeigu blogiau, vadinasi, vertimas netinkamas.

Visus straipsnius iš interneto, arba žiniatinklio, mano vertyklė taip pat išverčia.

Ir aš juos skaitau lietuvių kalba, kurią siūlau.

Patyriau, kad taip daugelį dalykų suprasti man daug lengviau. Tarkim, anksčiau susiradęs medicinos, arba gydyklos, puslapį aptikdavau, kad visos ligos surašytos visiškai neaiškiais pavadinimais. Dabar paspaudžiu „išversti“ ir viską suprantu.

Anksčiau būdavo, kad perskaitęs ir užvertęs puslapį nieko neprisimindavau. Dabar viską atsimenu.

Apskritai patyriau, kad tokiu būdu mokymasis vyksta visai kitaip, – daug greičiau, lengviau.

– Sunku buvo sukurti tą vertyklę?

– Sunku gal ne, bet užėmė nemažai laiko. Pradėjau kurti prieš trejus metus, o dabar vis papildau. Į vertyklę įvesta per 13 tūkstančių žodžių. Beje, reikia įvesti ir kiekvieno žodžio skirtingas galūnes, žodžius didžiosiomis ir mažosiomis raidėmis.

Vertykle patikrinu tai, kuo siūlau kitiems naudotis. Juk vienas dalykas yra mano kuriami naujadarai, o kas kita – tarptautinių žodžių lietuviški atitikmenys.

Pavyzdžiui, „kontinentas“ turi lietuvišką žodį „žemynas“, „infekcija“ – „užkratas“, „poliglotas“ – „daugiakalbis“.

Beje, manęs kartais klausia: „Ar jūsų žodžiai aprobuoti kalbininkų?“ Tokiems atsakau: „O ar reikia kieno nors patvirtinimo, kad galėtumėte vietoj „kontinento“ vartoti žodį „žemynas“?“

– O kaip jūs kuriate naujadarus?

– Sunkiausia buvo iš pradžių, kol neturėjau lietuvių kalbos pojūčio. Kartą vienoje mokykloje per paskaitą paklausiau: „Vaikai, gal žinote, kas yra pasaulis?“

Moksleiviai ėmė rodyti į žemėlapį man už nugaros. Įsitikinau, kad jie sąvoką supranta tiesiogiai. Taip anksčiau ir aš suprasdavau. Atrodė, kad pasaulis – tai viskas, ką mes matome.

Kai pradėjau gilintis į lietuvių kalbą, išsiaiškinau, kad tai yra viskas, kas yra po saule.

Tas supratimas palengvina ir žodžių kūrimą. Pradedi visai kitaip žiūrėti į kalbą.

Kai kuriuos sukurtus žodžius dar reikia patobulinti. Tarkim, „restoraną“ iš pradžių buvau pavadinęs „valgaine“. Pats jutau, kad kažkas ne taip. Paklausiau bičiulių – ir jiems nepatiko. Sakė, kad žodis keistas, sunkiai įsimenamas.

Pagalvojau ir sukūriau naują – „valgovė“. Juk lietuvių kalbos priesaga -ovė reiškia didingą dalyką. O restoranas nėra paprasta valgykla.

– Ar lietuvių kalba gali išsiversti be tarptautinių žodžių?

– Tai įmanoma. Susikūręs tą vertyklę pirmiausia mėginu tai įrodyti ne kitiems, o sau.

Dabar suprantu, kad sunkiausia būtų išversti chemijos pavadinimus. Tam reikėtų kurti naują sistemą, arba saistumą, tvarkai, kuri chemijoje jau sukurta.

Tačiau bendrajam pažinimui – fizikai, astrofizikai – lietuvių kalbos galimybės neišsemtos.

– Jums turėtų ausys raitytis nuo jaunimo žargono, svetimybių, kurias girdite troleibuse ar gatvėje.

– Mėgstu kartoti: ne taip svarbu, kaip žmogus kalba, daug svarbiau, kaip jis rašo. Juk raštus jis paliks po savęs, o pasakyti žodžiai išskrenda kaip žvirbliai.

Reikia pripažinti, kad jaunimo žargonas niekur nedings, liks kalboje ir feisbukas, ir OK.

Labiau nei aš žargonu piktinasi kalbininkai. Bet pasižiūrėkime, kaip jie rašo savo knygose, kiek daug ten nesuprantamų žodžių. Jeigu vartoji daugybę tarptautinių žodžių, kaip gali reikalauti, kad vaikas kalbėtų kitaip?

Kas tie tarptautiniai žodžiai? Dauguma jų – lotynų ar graikų kalbų kilmės. Tai ko norėti, kad jaunimas į savo kalbą nekaišiotų užsienio kalbų žodžių?

– Kaip į jūsų veiklą žiūri kalbininkai?

– Mėginau bendrauti su profesoriumi Zigmu Zinkevičiumi, siunčiau savo knygelės „Lietuvių kalbos metmenys“ rankraštį.

Norėjau sužinoti, ką garsus kalbininkas mano apie tokias mintis. Kalbininkas palinkėjo geros kloties ir padovanojo savo knygą. Supratau, kad kalbininkai tyrinėja lietuvių kalba, bet jos nesaugo ir nepuoselėja.

Tiek daug svetimžodžių kalboje – tai tikrai apsileidimas. Juk turime tiek gražių lietuviškų žodžių, vietoj kurių dabar vartojame tarptautinius.

Bet dauguma kalbininkų, su kuriais teko bendrauti, atsakydavo panašiai: „Šaunuolis, kad dirbi, sėkmės.“ Tai ir dirbu.

– Mokyklose, bibliotekose skaitote paskaitas. Kaip jūsų idėjas vertina visuomenė?

– Pasitaiko, kad kai kurios mokyklos vertina atsainiai. Štai vienos geriausių švietimo įstaigų Lietuvoje vadovas pareiškė, kad moksleiviai lietuvių kalbą moka, nes dirba lietuvių kalbos mokytojai.

Sakyčiau, kad tai parodo siaurą požiūrį.

Kai kurie mokytojai nesistengia pamilti lietuvių kalbos.

Kiti stebisi: kaip gali atvažiuoti lietuvis ir pasakoti lietuviams apie lietuvių kalbą? Tačiau kai papasakoju, prašo, kad nesiliaučiau, atvažiuočiau dar kartą.

– Kurdamas žodžius pajutote naudą mąstymui?

– Pajutau didelę naudą. Ateina visai kitoks suvokimas. Mano darbo sritis – verslo valdymo sistemos. Programose aš pamėginau kiek įmanoma išversti žodžius į lietuviškus.

Išverčiau ir pradėjau matyti sąsajas tarp dalykų, kurių anksčiau nepastebėdavau. Ėmiau matyti, kur suprogramuota netinkamai, panašius dalykus dėti prie panašių. Tai leido atskleisti lietuvių kalba.

Paminėsiu tokį pavyzdį. Daugelis yra girdėję žodžius „ciklonas“ ir „turbulencija“. Tačiau kai pasakai, kad pirmasis reiškia sūkurį, o antrasis sūkurynę (daug sūkurių), pasidaro aiškiau.

Kartą skaičiau filosofijos knygą ir, kaip mano tėtis mėgdavo, verčiau žodžius.

Kai kurių teko ieškoti ne tik tarptautinių žodžių, bet ir lotynų kalbos žodyne.

Perskaitęs keturis puslapius ir prisirašęs krūvą žodžių pagalvojau: kodėl autorius man tų žodžių iš karto negalėjo parašyti lietuviškai? Tada pamaniau, kad reikia ką nors keisti.

– Nesiimsite lietuvinti vardų? Juk jūsų vardas Henrikas – taip pat nelietuviškas.

– Taip, jis vokiškos arba senovės anglų kalbos kilmės. Bet juk ir vokiečių kalboje yra daug lietuviškų žodžių. Aišku, lietuvių kalboje raidės „h“ tarti nereikėtų.

Savo vardą kildinčiau iš žodžių „ein rikis“. Juolab kad senovės vokiečių vardas Heimrich reiškia karžygį, valdžią.

Ne, vardų nesiimsiu, jie man ne tokie svarbūs. Kalba turi leisti kuo daugiau pažinti, aprėpti mokslo sričių. Tad dėl vardų, pavardžių nesuku sau galvos.

Nereikia perlenkti lazdos. Tarkim, girdėjau pasiūlymų versti žodį „kava“ į lietuvių kalbą. Tokių siūlytojų klausiu: „Esu jau išvertęs keturis tūkstančius žodžių. Kiek jų vartoji?“ Ir paaiškėja, kad dažniausiai nė vieno.

Reikia pradėti vartoti bent vieną ar dešimt lietuviškų žodžių vietoj tarptautinių, o paskui žiūrėsime. Iki tos kavos dar toli. Žinoma, jeigu kas nors pasiūlys geresnį, kurį išgirdus atsiras kavos vaizdas, kodėl gi ne?

Keli H.Kulvinsko siūlomi svetimžodžių vertimai:

agronomas – augovas;

aktualus – opus, svarbus;

dinozauras – ropliūnas;

homoseksualus – vyrmylys, tapatmylys;

investicija – įlėšos;

kupiūra – lėšlapis;

laureatas – nusipelnytojas;

nervas – gintragyslė;

petarda – sprogyklė;

regresas – atžanga;

simfonija – sąskambinė;

teorija – apsaka, nusakymas;

tiranozauras – žvėrėdras;

hiperboloidas – sąridulė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.