Pagal projektą vadovams būtų leista dirbti ne daugiau nei dvi
kadencijas po penkerius metus, baigus pirmąją jie turėtų dalyvauti
konkurse su kitais pretendentais. Kadencijas Seimas jau yra įvedęs
teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams.
Kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas BNS sakė,
kad įstatymų pataisos bus taikomos tik tiems kultūros įstaigų
darbuotojams, kurie nėra valstybės tarnautojai, todėl pokyčiai
nepalies Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos ir saugomų
teritorijų vadovų.
„Tikimės, kad šie pakeitimai ne tik prisidės prie valdymo
efektyvumo, bet ir užtikrins didesnę kultūros vadybininkų
apykaitą, jų kompetencijų kėlimą bei keitimąsi ja“, – BNS
sakė V. Bachmetjevas.
Be kita ko įstatymuose vadovams įtvirtinami nepriekaištingumo
reikalavimai. Juose numatoma, kad asmuo privalo neturėti galiojančio
teistumo dėl tyčinio nusikaltimo, nusikaltimo, kuriuo padaryta žala
valstybei, dėl baudžiamuoju nusižengimu pripažintos korupcinės,
valstybės tarnybos ar viešuosius interesus pažeidusios veiklos.
Taip pat turi būti praėjęs trejų metų terminas, jei asmuo buvo
atleistas už darbo drausmės pažeidimus ar pripažintas supainiojęs
interesus, jis turi nepiktnaudžiauti alkoholiu ar psichiką
veikiančiomis medžiagomis.
Įstatymų projektais taip pat siūloma įvesti prievolę rengti
konkursus į įstaigų direktorių pavaduotojų, padalinių vadovų
pozicijas.
Įtrauktas ir tiesioginis draudimas dirbti kitą darbą
– anksčiau įstaigų vadovai galėjo užsiimti kita atlygintina
veikla, jei su tuo sutinka įstaigos savininko teises ir pareigas
įgyvendinančios institucijos vadovui, bet įstatymai nenumatė
pareigos prašyti tokių leidimų.
Tokie leidimai būtų privalomi, o kitą atlygintiną darbą būtų leidžiama dirbti, jei tai nediskredituoja įstaigos autoriteto ir nesukelia interesų konflikto.
Įstaigų kadencijų skaičius būtų pradėtas skaičiuoti nuo
liepos 1-osios ir negaliotų iki tol konkursus laimėjusiems
kandidatams – tie, kurių kadencijos iki šiol nebuvo terminuotos,
būtų nustatytas pereinamasis metų terminas iki naujo konkurso.
