„Turime Saugoti kalbą kasdienybėje, menuose ir moksluose. Ir neišnykti po pusšimčio metų“, – duodamas interviu projektui „Aš myliu Lietuvą“ sakė A.Juozaitis.
– Kokios jūsų šaknys – kur gimėte ir augote? Kokios gimtinės vietos labiausiai įstrigo ir vilioja aplankyti sugrįžus?
– Gimiau Vilniuje, Kovo 8-ios gatvės namuose. Šiuo adresu gimė ir gyveno daugybė vilniečių, taip pat ir mano pirmieji du vaikai. Išvysti pasaulio šviesą Vilnijos kalvelių dauboje – palaima. Vaikystės įspūdžiai sulipę su Veiveriais, mano mamos Veiverytės miesteliu Suvalkijoje ir Baisogala, tėvo gimtaviete vidurio Lietuvoje. Tikrąjį kaimą taip pat pažinau – Padustėlyje, greta Pauliaus Širvio namų. Dusetų kapinių kalvoje guli Juozaičių-Lašų giminė.
– Koks pirmasis jūsų vaikystės atsiminimas? O koks maloniausias?
– Veiveriuose, virš nupjautų rugių lauko besileidžianti saulė, pasislepianti tarp „nameliais” sustatytų pėdų. Ir Baisogalos ilgiausi gatvė, vedanti į geležinkelio stotį, — iš stoties, taip pat saulėlydžio nušviesti, ateinantys tėvas su mama.
– Kokia lietuviška šventė jums smagiausia?
– Kūčių vakarienė ir Užgavėnės.
– Kokia Lietuvos vieta jums gražiausia? Kodėl?
– Kalnai kalneliai, kalvos kalvelės nuo Dusetų kapinių link Obelių ir Antazavės. Taip pat Vencavų apylinkės, kai subanguoja miškais ir laukais nubanguojantri žemė, aukštaičių rankomis ir prakaitu sutvarkyti laukai tarp Jakunčių ir Baltriškės.
– Geriausias Lietuvos miestas?
– Paslaptingiausias — Vilnius, brangiausias — Kaunas, patogiausias — Klaipėda. Geriauso nėra.
– Mėgstamiausias Lietuvos istorijos veikėjas?
– Kaip ir kada pažvelgsi. Personažai labai priklausė nuo amžiaus. Buvo Vytautas Didysis, su juo kartu ir Maironis (pastarojo eilės „Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus/ Ir priešų sulaužė puikybę…” sukūrė Vytauto kultą). Buvo Vincas Kudirka, buvo Vytautaa Mačernis.
– Lietuvos asmenybė, su kuria norėtumėte papietauti? Apie ką kalbėtumėtės?
– Galėtume pasikalbėti ir be pietų (nežinia, kuris turėtume sumokėti už stalą – pasiutiškai nepatogi padėtis). Su paskutiniuoju Lietuvos prezidentu Antanu Smetona. Paklausčiau jo tiesiai šviesiai: „Kodėl, ekscelencija, pats asmeniškai, kaip vyriausiasis karinių pajėgų vadas, nedavėte įsakymo Lietuvos kariuomenei priešintis okupantui tą lemtingą birželio15-ąją? Juk dešimtmetį save eksponavote kaip Tautos Vadą, mėgavotės savo šlove ir „tautos meile”, ir ant pinigų banknotų, portretų, kaip koks karalius. O kai atėjo lemtingoji akimirka, ką padarėte, kodėl jis bėgote tautą palikęs, kelnes pasiraitojęs.
Išties labai knietėtų paklausti prezidento A.Smetonos, ar jis nežinojo, kad tuo metu jo kulto įtaigos, per radiją nuskambėjusio žodžio buvo pakakę pakelti krašto kariuomenę – bent jau didžioji dalis būtų paklususi. Ir tada jau visiškai kitaip pakryptų istorija: Lietuva nugyventų XX amžiaus antrąją pusę ne Sovietų imperijos sudėtyje, o paleista į laisvesnį socialistinių šalių lagerį. Todėl mūsų padėtis būtų buvusi visiškai kitokia, geresnė – tautos genofondą iki 5 mln. gyventojų tikai tikrai būtų išsaugoję.
O Jūs, ekscelencija, ką padarėte? Gėdingai perleidotote lemtingiausią Lietuvos sprendimą į nieko spręsti negalinčios Tarybos rankas. Po to kaip biblinis Pilotas nusiplovėte savąsias, panardinęs jas į „kolektyvinės atsakomybės” balą.
– Mėgstamiausia lietuviška grupė, kompozitorius, daina?
– Grupė — „Hiperbolė”, daina – „Laisvė” (Justinas Marcinkevičiaus ir Erikos Masytės), kompozitorius — Juozas Naujalis.
– Kokią lietuvišką prekę ar suvenyrą dažniausiai dovanojate užsienyje gyvenantiems giminaičiams, draugams, kolegoms?
– Tų prekių šimtai (šakotis, sūriai, kumpiai ir t.t.) Ir visos sprekės su trispalve.
– Skaniausias lietuviškas patiekalas?
– Žemaitiškas – kastinys.
– Jeigu reiktų išrinkti penkis gražiausius lietuviškus žodžius, kokius išskirtumėte?
– Lietuva-gyvuok-amžinai-jeigu-pajėgsi
– Trys lietuviams būdingi charakterio bruožai?
– Atsargumas, užsispyrimas ir aklumas.
– Mėgstamiausia lietuviška patarlė?
– Devynis kartus pamatuok, dešimtą — pjauk.
– Jūs mylite Lietuvą, nes...
– Nes myliu.
– Ko palinkėtumėte Lietuvai ir lietuviams būsimajam 100-mečiui?
– Visomis išgalėmis saugoti lietuvių kalbą – seniausią Europoje. Saugoti ją kasdienybėje, menuose ir moksluose. Ir neišnykti po pusšimčio metų.
