Dar 1991-aisiais didelių karjeros lūkesčių išviliota į Vakarus ši artistė ten pasiekė visa, apie ką gali svajoti dainininkė: daug kartų kūrė vaidmenis Niujorko „Metropolitan Opera“, Milano „La Scala“, Londono karališkajame, Vienos, Miuncheno, Paryžiaus operos teatruose ir kitose svarbiausiose pasaulio operos scenose, pasirodė žymiausiuose festivaliuose su ryškiausiais šių dienų dirigentais, orkestrais ir kolegomis dainininkais.
Tačiau primadona nepamiršo Lietuvos – nuolat atvyksta čia koncertuoti ir dėstyti. Kiekvienas jos sugrįžimas tampa mūsų kultūros gyvenimo įvykiu. O kokias pačios Violetos sielos stygas virpina gimtinė? Apie tai ir dar daugiau 57-erių V. Urmana papasakojo projektui „Aš myliu Lietuvą“.
- Iš kur esate kilusi? Kuo ypatinga jums ta vietovė?
- Esu iš Marijampolės, tačiau pirmuosius dvejus metus mano šeima gyveno Jūrėje (miestelis prie Kazlų Rūdos – Red.). Prisimenu šią vietovę iš tų laikų, kai buvau jau maždaug 10-ties metų. Ten nuvažiuodavome vasarą. Niekada neišdils iš atminties Jūrės pušyno, mėlynių, įkaitusio geležinkelio kvapas.
Jau sąmoningai vaikystę prisimenu prabėgus Marijampolėje. Augau gražaus mūrinio namo antrame aukšte. Ten buvo didžiulis sodas ir medžių, po kuriuos laipiojome su kaimynų sūnumi.
Mano vaikystė buvo labai rami ir aprūpinta, nors prabangos niekada nepažinojau.
- Koks vaikystės prisiminimas maloniausias?
- Gražiausias būdavo atostogų metas. Iki šiol labai mėgstu ir branginu vasarą.
Nuvažiuodavau porai dienų į kaimą pas močiutę, kur darydavau, ką norėjau: gaudžiau drugelius, laksčiau po mišką, džiovinau augalus knygose. Kartais miegodavau ant šieno palėpėje.
Iki šiol labai mėgstu šieno kvapą. Kai prekybos centre praeinu pro šieno porcijas kiškučiams, sukyla vaikystės prisiminimai... Nepamirštamas ir įvairių obuolių skonis – saldžiųjų, alyvinių... Iki šiol nerandu nusipirkti obuolių, kurie primintų vaikystės obuolius Lietuvoje.
- Kokia Lietuvos vietovė jums gražiausia?
- Lietuva man visa graži. Pakeliui iš Vilniaus į Marijampolę visada žiūriu pro langą ir ja gėriuosi. Koks gražus Dusios ežeras Dzūkijoje, netoli tėčio gimtinės, ar mūsų pajūris su balto smėlio paplūdimiais ir kopomis...
Praėjusią vasarą pavyko po kelių dešimtmečių palydėti saulę ant Palangos tilto – tai buvo nenusakomas jausmas!
- Ar turite mėgstamą lietuvišką dainą ir mėgstamiausią lietuvišką šventę?
- Man gražiausia lietuviška daina yra „Ulijona“, kurią vadinu mūsų „bel canto“.
Deja, lietuviškų švenčių nebešvenčiu jau senokai, bet per Kūčias visada pajuntu ilgesį mūsų tradicijoms, maistui ir papročiams. Prisimenu, kaip girgždėdavo sniegas po kojomis per didelius šalčius ir kaip jauku būdavo ant močiutės krosnies, kai pamiškėje kaukdavo vilkai.
Visa tai – nesugrąžinamai praeityje, ir jokia šių dienų prabanga negali tam prilygti.
- Ar turite mėgstamą lietuvišką patarlę?
- „Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi“. Tikrų tikriausia tiesa.
- O koks skaniausias lietuviškas patiekalas?
- Šaltiena, baravykų sriuba, silkė su baravykais, šviežiai močiutės padaryta varškė, „Močiutės“ dešra ir nugarinė, kurią dabar palyginčiau su itališka bresaola (vytinta jautiena) ir kai kuriais ispaniškais kumpiais. Dar šaltai rūkyta seliava – tikra retenybė, saldaus pieno sūris ir t.t. Neįmanoma apsiriboti vienu patiekalu.
- Ar domitės Lietuvos istorija? Gal turite mylimą istorijos veikėją?
- Labai norėčiau gerai žinoti mūsų šalies istoriją. Kai mokiausi, jai skirti puslapiai sudarė du milimetrus knygutės storio – likę 4-5 milimetrai buvo jau sovietmečio istorija. Adolfo Šapokos istorija tuomet buvo tikras protestas prieš režimą, bet buvo neįmanoma jos gauti.
Dabar šviečiuosi priešokiais. Tiesą sakant, nežinau, kurio autoriaus parašyta istorija yra toji tikriausioji. Kartais ir iš istorijos žurnalų sužinau kai ką naujo, įdomių detalių.
Kažkokio vieno istorijos veikėjo kol kas negaliu išskirti. Aišku, mūsų didieji kunigaikščiai buvo labai svarbios valstybei asmenybės.
- Kokie trys charakterio bruožai, jūsų nuomone, būdingiausi lietuviams?
- Santūrumas, ištvermė ir užsispyrimas, išradingumas ir darbštumas. Sunku apsiriboti trimis.
- O kokie penki lietuviški žodžiai jums gražiausi?
- Tėviškė, Lietuva, širdis, šviesa, pagarba. Gal ne patys šie žodžiai gražiausi, kiek gili jų prasmė.
- Kodėl mylite Lietuvą?
- Keistas klausimas. Nors esu kosmopolitė ir pasaulio pilietė, pirmiausia esu lietuvė. „Todėl“.
- Ko palikėtumėte Lietuvai ir lietuviams valstybės 100-mečio proga?
- Visiems linkėčiau tikėti gera Lietuvos ateitimi, o mūsų politikams – sudaryti kuo geresnes sąlygas tolygiam ir palankiam šalies vystymuisi, kad žmonės nebūtų priversti ieškoti laimės svetur.
