Vyresni kauniečiai, einantys pro Vilniaus gatvėje stovinčią Švč.Sakramento bažnyčią, prisimena, kaip prieš kelis dešimtmečius traukdavo į šį pastatą žiūrėti gerų filmų. Daugelis nepamiršo, kad šventovėje veikė kino teatras „Santaka“.
„Vaikystėje ir paauglystėje gyvenau Vilijampolėje. Iš ten skubėdavau į „Santakos“ kino teatrą, nes ten rodydavo gerus filmus. Tada nė neįtariau, kad kino teatras įrengtas bažnyčioje, apie tai niekas nepasakojo. Tik vėliau sužinojau, kur buvo rodomi filmai“, – pasakojo neseniai dirbti pradėjęs kunigas Jonas Stankevičius.
Nors pastatas jau beveik 30 metų vėl grąžintas Bažnyčiai, jo būklė vis labiau prastėja. Kultūros pavaldo objekto fasadas nyksta, yra, pelija.
Tačiau viduje maldos namai pamažu keičiasi. Kunigas J.Stankevičius tiki, kad ilgainiui bažnyčia atgims. Galbūt čia net pavyks aptikti prieš daugelį metų pradingusį lobį. Tačiau darbai juda lėtai, nes naudojamos tik tikinčiųjų aukos ir bažnyčios sukauptos lėšos.
Kita gerokai apšiurusi – Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia – turėtų būti pagražinta kur kas sparčiau.
Bažnyčią pavertė cerkve
Kunigas J.Stankevičius pasakojo, kad Vilniaus gatvėje dominikonų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis imtas kurti 1678 metais. Tai buvo pirmasis barokinis bažnyčios ir vienuolyno statinių kompleksas Kaune, labai puošnus ir tuo metu modernus, išsiskyręs iš visos, labiau gotikinės, senosios miesto architektūros.
Bažnyčia buvo pašventinta 1700 metais.
Pirmą kartą bažnyčios pastatas smarkiai nukentėjo per 1812 metais vykusį prancūzų žygį į Maskvą. Pastate laikinai buvo dislokuota kariuomenės įgula. Vienuolyne buvo įrengta karo ligoninė, o bažnyčioje – grūdų sandėlis.
1817 metais bažnyčia buvo remontuojama, tvarkoma, padarytos naujos durys, suolai, sutaisytos altorių mensos, perdengtas zakristijos stogas. 1819 metais jau įrengti nauji 16 balsų vargonai. Bažnyčia iš išorės nutinkuota ir pabaltinta, o iš vidaus tiktai pabaltinta, grindys išklotos marmuro plokštėmis, atstatyti visi septyni mūriniai altoriai.
1845 metais caro įsakymu bažnyčia ir dominikonų vienuolynas buvo uždaryti. Bažnyčia stovėjo apleista, buvo paversta amunicijos sandėliu, o vienuolyno pastatuose įsikūrė kalėjimas, vėliau gimnazija.
„1865 metais buvo nuspręsta bažnyčią paversti cerkve, buvo nugriauti du pastato galuose buvę bokštai ir pastatytas svogūno formos kupolas. Vienuolyno namas 1862 metais remontuotas ir pritaikytas gimnazijos direktoriaus ir mokytojų butams“, – sudėtingą maldos namų istoriją priminė J.Stankevičius.
Šventovėje įkūrė kino teatrą
1919 metais šventovę sugrąžinus katalikams laikinai ji buvo Lietuvos kariuomenės garnizono bažnyčia. Pastatas šiek tiek restauruotas.
„Buvo nugriautas cerkvėms būdingas medinis bokštas, interjere panaikinti šio tikėjimo atributai, įrengti altoriai, tačiau barokiniai bokštai neatstatyti, fasadai liko nepakeisti“, – pasakojo dvasininkas.
Bažnyčiai buvo suteiktas Švč.Sakramento vardas, ji naudota studentų ir dėstytojų religinėms reikmėms. 1933 metais ant fasado sukurta Juozo Mikėno ir Boleslovo Motūzos akmeninė Jėzaus Kristaus mozaika.
1949 metais bažnyčia buvo uždaryta. Vėliau kurį laiką joje veikė knygų bazė. 1963 metais pastatas paverstas kino sale. Iš pirminės vidaus erdvės nieko nebeliko. Buvo įrengti laiptai, naujos perdangos. Langai uždengti, vitražai išmontuoti. Pritaikant bažnyčią kino teatrui iškilo grėsmė J.Mikėno ir B.Motūzos mozaikai. Ją buvo planuojama nuimti. Laimei, to nebuvo padaryta, mozaika buvo uždengta.
Ilgai buvo sandėlis
1990 metais „Santakos“ kino teatro pastatas sugrąžintas Kauno arkivyskupijos kurijai. Jis buvo paverstas laikinu organizacijos „Caritas“ sandėliu. Čia buvo saugoma gauta labdara.
„Labai gaila, kad pastate ilgus metus buvo sandėlis. Kiti sovietmečiu sudarkyti maldos namai jau atkurti arba dabar sparčiai restauruojami. Ši bažnyčia patyrė nelengvus laikus ir jie užsitęsė per ilgai“, – įsitikinęs kunigas.
2016 metais Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas įsteigė Kauno Švč.Sakramento rektoratą. Tada čia ir pradėjo dirbti kunigas J.Stankevičius.
„Prieš tai rūpinausi Gerojo Ganytojo bažnyčios prie „Saulėtekio“ statyba. Vadovybė nusprendė, kad pajėgsiu imtis atstatyti ir šią bažnyčią“, – sakė J.Stankevičius.
Gali melstis visą parą
Vos pradėjęs darbą kunigas pirmiausia pasirūpino, kad būtų suremontuota pirmajame aukšte įkurta raštinė. Taip pat suremontuota ir patalpa, kurioje žmonės renkasi pasimelsti bet kuriuo paros metu.
„Nedidelėje koplyčioje adoracijos vykstą visą parą. Tai vienintelė tokia koplyčia Kaune. Patalpa šviesi, jauki. Nors čia gali ateiti bet kas, jokių incidentų iki šiol nėra kilę. Matyt, sakrali atmosfera neleidžia daryti blogų dalykų“, – sakė kunigas.
Einant toliau koridoriumi galima patekti į jaunimo koplyčią. Ji įkurta ten, kur anksčiau buvo kino teatro „Santaka“ kavinė. Nors jos įrangos čia seniai nėra, išlikę dar kai kurie mediniai interjero akcentai.
Praėjus koplyčią galima patekti į buvusio kino teatro fojė. Erdvioje patalpoje ant lubų vis dar kabo sovietmetį menantys šviestuvai. Tebėra ir filmų žiūrovams anuomet įrengti tualetai.
Žioji ventiliacijos angos
Sovietmečiu pastatytais laiptais kylant į antrąjį aukštą virš galvos iškyla didžiulis tamsiai mėlynai nudažytas kupolas. Jo sugadinti niekas nepajėgė.
Antrajame aukšte atsiveria įspūdingas vaizdas – visa buvusi kryžiaus formos pastato erdvės didybė. Ant sienų matyti tarpukariu tapytų freskų likučių, tačiau baisiai atrodo įkuriant kino teatrą tiesiog bažnyčios lubose iškirstos didžiulės ventiliacijos angos.
J.Stankevičius pasakojo, kad kai pradėjo vadovauti bažnyčiai, pernai buvo pradėti pastato vidaus griovimo darbai.
Buvo atidengti įspūdingi arkiniai langai su išlikusiais mediniais rėmais. Taip pat panaikintos įvairios antrajame aukšte buvusios perdangos, kurios buvo suskirsčiusios pastatą taip, kad būtų patogu kino filmų žiūrovams. Išardyta ir buvusi scena, nuardytos grindys. Šiais metais bus pradėtos ardyti ir du aukštus skiriančios betoninės perdangos. Bažnyčioje bus atkurtos tikrosios vidaus erdvės.
Taip pat jau parengti ir pastato fasado tvarkybos projektai.
„Norime, kad bažnyčia iš išorės ir viduje atgautų tą vaizdą, kuris buvo prieš pastatą paverčiant cerkve“, – sakė kunigas.
J.Stankevičius pasakojo, kad bus panaikintos kai kurios cerkvę vis dar primenančios detalės, bus atverti dar likę užmūryti langai. Planuojama atstatyti ir du bažnyčios bokštus.
„Laimei, architektas, kuris bažnyčią pritaikė cerkvei, išsaugojo visą medžiagą, kaip ji atrodė iki tų darbų.
Todėl yra išlikusi labai detali informacija, kaip bažnyčia atrodė ir kaip vėl atrodys ateityje“, – pasakojo kunigas.
Tikisi atrasti dingusį vitražą
Kaip ir pastačius bažnyčią, tarpukariu pastate buvo vargonai. Sovietmečiu jie buvo išgabenti į Klaipėdą, perduoti Klaipėdos filharmonijai. Kur jie dabar, kol kas neaišku. Dvasininkas ketina žinių apie tai ieškoti Nacionalinės filharmonijos archyvuose.
Bažnyčią tarpukariu puošė ir 4 įspūdingi vitražai. Kuriant kino teatrą jie buvo išmontuoti ir išvežti saugoti į M.K.Čiurlionio muziejaus saugyklas Pažaislyje. Vėliau dėžės buvo saugomos Paveikslų galerijoje. Pernai 3 restauruoti vitražai dabar eksponuojami Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje. Kunigas tiki, kad kai bažnyčia bus atnaujinta, vitražai sugrįš į ją.
„Dar vienas vitražas yra dingęs. Kol kas dar gerai neapžiūrėjome bažnyčios rūsių. Gal ten tas vitražas paslėptas? Tai būtų nuostabus atradimas. Šie vitražai labai vertingi, tokios pat vertės stikliniai meno kūriniai dar yra tik Rokiškio bažnyčioje“, – sakė J.Stankevičius.
Reikės kelių milijonų
Vien bažnyčios išorės tvarkybos projektas kainavo 20 tūkstančių eurų. Šiam projektui parengti ir vidaus griovimo darbams pinigų skiria bažnyčia iš savo fondo.
Pastato išorės tvarkybos darbams atlikti reikėtų apie 600 tūkstančių eurų. Iš viso bažnyčiai tvarkyti ir interjerui atkurti reikėtų kelių milijonų eurų.
Pasak J.Stankevičiaus, Kultūros paveldo departamentas bando rasti lėšų šiai bažnyčiai sutvarkyti. Miestas, kunigo teigimu, pinigų skirti neketina.
„Kauniečiai kelis dešimtmečius naudojosi pastatu, lankėsi kino seansuose. Būtų gražu, kad miestas prisidėtų prie bažnyčios atkūrimo. Tačiau, norint gauti paramą iš savivaldybės, reikia turėti mažiausiai pusę sumos, reikalingos darbams atlikti. Tokių pinigų neturime“, – sakė kunigas.
Pasirinko kitą finansavimo modelį
Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčiai atnaujinti buvo pasirinktas savitas kelias – pasinaudota Europos Sąjungos fondų ir savivaldybės finansavimu.
Specialiai Įgulos bažnyčiai atnaujinti buvo įkurta viešoji įstaiga „Soboro projektai“. Jos darbuotojai jau pasirašė finansavimo sutartis su Centrine projektų valdymo agentūra (CVPA). Dabar rengiami statybos darbų pirkimo dokumentai.
Kovo pabaigoje planuojama skelbti viešųjų pirkimų konkursą. Tuomet paaiškės, kuris rangovas atliks darbus. Liepos mėnesį bus pasirašyta sutartis su konkursą laimėjusiu rangovu, kuris iškart pradės darbus. Juos planuojama užbaigti iki 2020 metų balandžio.
Pagal su CVPA pasirašytą finansavimo sutartį, Europos Sąjungos fondų lėšos skirtos bažnyčios fasado tvarkymo darbams, cokolio daliai tvarkyti ir neįgaliųjų prieigai įrengti.
Iš viso tam numatyta per milijoną eurų. Likusias lėšas skirs Kauno miesto savivaldybė. Planuojama, kad darbai iš viso kainuos 1,8 mln. eurų.
