Kaune gyvenantys iš įvairių šalių kilę užsieniečiai, kaip ir lietuviai, ruošiasi švęsti Velykas. Iš Filipinų, Mauricijaus bei Brazilijos kilę Kauno gyventojai papasakojo, kokios šios šventės tradicijos vyrauja jų kraštuose.
Filipiniečiai prieš Kristaus prisikėlimo šventę save baudžia plakdamiesi rimbais ar net prisikaldami prie kryžiaus. Mauricijuje žmonės net 40 dienų ne tik pasninkauja, bet ir atsisako blogiausių, žalingiausių įpročių. Brazilijoje vyksta šokoladinių kiaušinių medžioklė ir į padanges leidžiami aitvarai.
Kai kurios kitų šalių Velykų tradicijos mums gali pasirodyti keistos. O štai visiems Kaune gyvenantiems užsieniečiams keisčiausia, kad mes per Velykas dažome margučius ir galynėjamės, kurio kiaušinis kietesnis.
Kalba tik apie religiją
Kauno įmonėje „Baltic Orthoservice“ dirba visas pulkas filipiniečių. Lorna Baradas, Edilberto Angelesas, Aristonas Jamboy ir Arjielis Paquera pasakojo, kad jų šalyje didžioji dalis gyventojų yra katalikai. Tačiau šios religijos tradicijos labai susipynusios su vietinėmis, todėl ir Velykų šventimas šioje šalyje labai savitas.
L.Baradas sakė, kad likus savaitei iki Velykų jų šalyje priimta kiekvieną dieną eiti į bažnyčią ir giedoti giesmes. Taip pat katalikai visą savaitę pasninkauja, nevalgo mėsos.
„Nuo trečiadienio iki penktadienio per televiziją bei radiją tik rytais būna trumpos žinios. Vėliau nepamatysi ir neišgirsi jokių pramoginių ar kitokio žanro laidų bei filmų. Rodoma ir pasakojama tik tai, kas susiję su religija“, – pasakojo A.Jamboy.
Patiria Kristaus kančias
Ypatinga diena Filipinuose yra Didysis penktadienis. Tą dieną niekas negali maudytis. Tačiau visi išsirengia į miestuose vykstančias procesijas.
„Paprastai tokiose procesijose nešama 130 medinių šventųjų statulų. Aplink stovintys žmonės procesiją lydi rankose laikydami žvakes“, – pasakojo A.Paquera.
Vėliau vyksta kita procesija. Jos dalyviai gali patirti Kristaus kančią. Vieni prisikala prie kryžių, kiti talžo save bizūnais.
„Velykų prasmė yra Kristaus prisikėlimas. Tikima, kad patiriant tas kančias, kurias patyrė Kristus, apsivaloma nuo nuodėmių, atsikratoma piktųjų dvasių. Todėl nemažai žmonių ryžtasi tokiems išbandymams“, – pasakojo filipiniečiai.
Patys pašnekovai prisipažino, kad tokių išbandymų nėra patyrę. E.Angelesas pasakojo, kad jam yra tekę iš arti matyti, kaip žmonės prisikala prie kryžiaus. „Tokie vaizdai nekėlė baimės ar kitų negatyvių emocijų. Jie kėlė liūdesį dėl to, kaip buvo pasielgta su Kristumi“, – teigė vyras.
Ant stalo – keptas paršelis
Ant šventinio Velykų stalo filipiniečiai sukrauna prabangiausius valgius, ypač mėsos patiekalus, kurių negalėjo valgyti per pasninką. Dažnai būna kepamas visas paršelis ir kiti kepsniai.
Valgomi ir saldūs kiaušiniai – jų lukštuose užšaldyta želė.
Suaugusieji namuose slepia tikrus kiaušinius. Juos surasti turi vaikai ir už tai jie gauna įvairių smulkių dovanų, saldumynų.
„Atvykus į jūsų šalį keisčiausia Velykų tradicija pasirodė dažyti margučius. Mes kiaušinių nedažome, todėl tokia veikla ir keista, ir įdomi. Tačiau patys to daryti nebandome. Gyvendami Kaune per Velykas nueiname į bažnyčią, vėliau švenčiame su savo artimaisiais“, – sakė A.Paquera.
Į Lietuvą atvedė meilė
Kaune jau 9 metus gyvena ir savo smulkųjį verslą plėtoja iš Mauricijaus kilęs Clarelis Martingale. Labai tikintis krikščionis įsitikinęs, kad tai, jog apsigyveno Lietuvoje, buvo Dievo nulemtas jo gyvenimo posūkis.
„Prancūzijoje gyvena mano artimieji. Dažnai juos aplankydavau. Kartą per tokią viešnagę sutikau pasisvečiuoti į Prancūziją atvykusią lietuvę. Ji nieko nežinojo apie Mauricijų, aš – apie Lietuvą. Todėl manau, kad mūsų susitikimą ir tai, kad gyvensiu Lietuvoje, nulėmė pats Aukščiausiasis“, – pasakojo vyras.
Kurį laiką gyventi Kaune buvo sunku, vyras nerado darbo. Vėliau įsidarbino vienoje, paskui kitoje logistikos įmonėje. Nuo 2013 metų pradėjo savo verslą.
„Visi klausia, kodėl Lietuva, o ne kita turtingesnė ar šiltesnė šalis. Man tai irgi paslaptis. Lietuva labai taiki ir rami šalis. Ji įstrigo į širdį. Todėl čia ir gyvenu. Nors teko patirti ne tik džiaugsmo. Prieš metus mirė žmona. Bet aš ir toliau gyvenu čia“, – atvirai pasakojo C.Martingale.
Susilaiko net 40 dienų
Vyras pasakojo, kad Mauricijuje katalikai prieš Velykas savotiško pasninko laikosi 40 dienų.
„Tai ne paprastas pasninkas. Tuo laikotarpiu daugelis tikinčiųjų atsisako blogiausių savo įpročių. Pavyzdžiui, nerūko, nevartoja alkoholio, nevalgo to, kuo linkę piktnaudžiauti. Tai pas mus labai tvirta ir plačiai paplitusi tradicija“, – sakė vyras.
Tiesa, pats C.Martingale tikino, jog kasdien stengiasi gyventi taip, kad nereikėtų atgailauti, todėl griežto susilaikymo laikotarpio jo gyvenime nebūna.
Didįjį penktadienį jo šalyje niekas nevalgo mėsos.
Velykų rytą visi lankosi bažnyčiose, vėliau rengia šventinius pusryčius. Ant stalo paprastai garuoja kepta višta ar kalakutas. Kiaušinių Mauricijaus gyventojai neverda ir tuo labiau nedaužo galynėdamiesi, kieno pasirodys kietesnis. Todėl C.Martingale ši mūsų tradicija atrodo labai keista.
„Pas mus per Velykas labai madingi šokoladiniai kiaušiniai, zuikiai, vištos. Jų dovanų gauna vaikai“, – sakė iš Mauricijaus kilęs verslininkas.
Suteikia laisvą dieną
Mauricijuje vyrauja ne viena religija. Paplitęs hinduizmas, katalikybė, islamas.
„Skirtingų religijų tradicijos nėra susipynusios. Religinės šventės taip pat nėra valstybinės. Tačiau kad visi būtų patenkinti, darbdaviai per religines šventes suteikia laisvą dieną. Pavyzdžiui, per Velykas ilsisi ir švenčia katalikai.
Kitų religijų atstovai laisvadienį turi per savo svarbiausias religines šventes“, – sakė C.Martingale.
Turėti laisvą dieną per Velykas Mauricijaus katalikams yra svarbu.
„Po 40 dienų susilaikymo Velykų dienos vakarą pas mus visi eina iš namų linksmintis. Švenčia taip, kad atsigriebia už visą susilaikymo laikotarpį“, – pridūrė vyras.
Laikosi braziliškų papročių
Kauno technologijos universitete trečius metus mechanikos inžinieriaus mokslus kremta iš Brazilijos kilęs Bruno Pratusevičius.
Jaunas vyras pasakojo, kad jo prosenelis prieš Antrąjį pasaulinį karą iš Lietuvos emigravo į Braziliją. Ten vedė iš lietuvių ir lenkų šeimos kilusią moterį. Jo močiutė ištekėjo už lietuvio. O lietuvišką pavardę išlaikęs Bruno tėvas vedė portugalę.
Bruno šeimoje lietuviškos tradicijos ir lietuvybė visada buvo puoselėjama. Nors jis pats lietuviškai nekalba, bet ir gyvendamas Brazilijoje lankydavosi lietuvių bendruomenės susibūrimuose.
Taip pat matydavo, kaip močiutė ruošia didžkukulius, plokštainį, blynus, jis šiuos valgius mėgsta iki šiol.
Vis dėlto B.Pratusevičius įvairias šventes, taip pat ir Velykas, švenčia labiau pagal Brazilijoje būdingus papročius.
Dovanas atneša kiškis
Brazilijoje Velykų laikotarpiu niekas nedirba jau penktadienį ir į darbą keliauja tik antradienį.
Prieš Velykas kokio nors susilaikymo nėra.
„Tik penktadienį nevalgome mėsos. Šventinę Velykų dieną visi eina į bažnyčią. Vėliau švenčiame namuose. Gaminami kiekvienai šeimai skaniausi patiekalai. Pas mus labai populiarūs patiekalai iš įvairiausių veislių pupų“, – pasakojo B.Pratusevičius.
Kadangi Brazilijoje sumišusios įvairios religijos ir tradicijos, kai kuriuose regionuose Velykų kiaušiniai taip pat marginami.
Tačiau dažniausiai brazilų namuose iš popieriaus, krūmų šakų pinami krepšiai. Į juos Velykų rytą padedami kiaušiniai, kuriuos randa vaikai. Mažieji tiki, kad dovanas atneša Velykų kiškis.
Tai panašu į Kalėdas, kai dovanos dedamos po egle“, – pasakojo vyras.
Taip pat vyksta ir kiaušinių medžioklė, kai vaikai namuose ar kieme ieško paslėptų šokoladinių kiaušinių.
Stebina meniški margučiai
B.Pratusevičius pasakojo, kad, pabuvę šeimos rate, daugelis traukia į miestą, kur rengiamos mugės, gaminami įvairūs skanumynai, galima įsigyti įvairių daiktų.
Religingi žmonės Velykų proga keliauja iki Rio de Žaneire esančios garsiosios Kristaus Atpirkėjo statulos.
Brazilijoje labai madinga bet kokia proga leisti aitvarus. Todėl ir per Velykas daugelis žmonių tai daro. B.Pratusevičius sakė, kad Kaune universiteto bendruomenė taip pat rengia Velykų popietes, supažindina su lietuviškomis tradicijomis.
„Gyvendamas Brazilijoje esu matęs, kaip lietuvių bendruomenės nariai dažė margučius. Tačiau pačiam jų išmarginti nepavyko. Todėl man labai gražu matyti, kad pas jus margučiai būna labai meniški. Vis dėlto paprotys juos daužti pasirodė neįprastas“, – šypsojosi vyras.
B.Pratusevičius sakė, kad per šias Velykas taip pat eis į vieną iš Kauno bažnyčių. Vėliau pasigamins itališko rizoto.
„Pas jus tokio pupų pasirinkimo, kokį turime Brazilijoje, nėra. Kadangi man patinka italų virtuvė, tad ir lepinsiuosi jų šalies patiekalu“, – sakė studentas.
