Prūsiškoji Klaipėdos istorija nepelnytai pamiršta. Šią spragą bent iš dalies turėtų užpildyti šiuolaikinėmis meno priemonėmis istoriją ir šiandieną jungiantis projektas.
Žmonės su ausinėmis keliauja per miestą dairydamiesi į istorinius pastatus bei erdves ir klausydamiesi karalienės išgyvenimų, kurie užfiksuoti jos laiškuose, amžininkų dienoraščiuose ir prisiminimuose.
Maršrutas prasideda Šiauriniame rage. Kadaise čia keltu iš Smiltynės per Kuršių marias persikėlė karališkoji šeima.
Toliau ekskursantai keliauja Danės upės krantine iki Pilies ir Biržos tiltų, pasuka prie centrinio pašto (buvusių Argelanderių namų), tuomet – Liepų gatve iki sankryžos su Herkaus Manto gatve, stabteli prie Karalienės Luizės jaunimo centro ir pasiekia Rotušę (buvusį pirklio F.L.Konsencijaus namą). Paskutinis akcentas – Žvejo paminklas Danės krantinėje, pastatytas buvusio Borusijos paminklo vietoje.
Iš ausinių sklinda ne tik pasakojimai, kuriuos parengė Sondra Simaitienė, bet ir kompozitoriaus Kristijono Lučinsko parinkta muzika – karalienės mėgtų kūrinių aranžuotės. Luizės jausmus ir išgyvenimus padeda perteikti pakeliui netikėtai pasirodančios penkios šokėjos ir šeši vaikai.
Istorinį maršrutą uostamiesčio gatvėmis Klaipėdai dovanojo „Rotary“ moterų klubas „Karalienė Luizė“ ir šokio teatras „Padi Dapi Fish“.
Buvo vadinama Prūsijos madona
Karališkoji šeima iš Karaliaučiaus į Klaipėdą persikėlė 1807 metais, kai Napoleono kariuomenė buvo užėmusi didžiąją Prūsijos dalį. Miestas vieniems metams tapo laikinąja Prūsijos karalių rezidencija, laikinąja Prūsijos sostine.
Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize ir vaikais apsigyveno pirklio F.L.Konsencijaus name, kur dabar įsikūrusi Rotušė.
Būtent Luizė subūrė valstybių koaliciją prieš Napoleoną.
Amžininkai šią moterį vadino šviesiausiuoju angelu, šventąja, Prūsijos žvaigžde audrų debesyse, Prūsijos madona.
