Anot teismo, įstatyme nustatytas reikalavimas teatrų ar koncertinių įstaigų vadovus priimti į pareigas konkurso būdu taikomas tik tuomet, kai skiriamas nuolatinis įstaigos vadovas.
Kreipimąsi į KT parašiusi Seimo narių grupė suabejojo, ar Vyriausybės nutarimu patvirtintas Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašas neprieštarauja įstatymams bei pagrindiniam šalies įstatymui.
Šiame apraše nustatyta, kad teatro ar koncertinei įstaigai dėl nenumatytų aplinkybių likus be vadovo, šios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija vienašaliu sprendimu gali pavesti kitam asmeniui laikinai (bet ne ilgiau nei metus) eiti vadovo pareigas, kol bus paskirtas nuolatinis šios įstaigos vadovas.
Pasak parlamentarų, ši nuostata prieštarauja Profesionaliojo scenos meno įstatymui, nes pagal jį teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai į pareigas priimami tik konkurso būdu, o Vyriausybė tegali nustatyti konkurso organizavimo tvarką, bet ne kitą priėmimo į minėtas pareigas būdą.
„Ši nuostata negali būti aiškinama kaip nustatanti reikalavimą konkurso būdu priimti į pareigas ir laikinuosius vadovus, skiriamus iš anksto nenumatytų aplinkybių atveju, nes toks reikalavimas būtų neracionalus ir neįmanomas įvykdyti“, – teigė KT.
Jis pabrėžė, kad teatras ar koncertinė įstaiga visuomet turi turėti vadovą.
Kreipimąsi į KT Seimo narių grupė parašė po to, kai laikinuoju Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovu pernai birželį buvo paskirtas finansų vadybininkas Sigitas Žutautas.
Dabar LNOBT vadovauja Jonas Sakalauskas, laimėjęs generalinio direktoriaus konkursą.
