Pateikiame kreipimosi tekstą.
* * *
Viešoje erdvėje skelbiamas Kultūros ministerijos rengiamas dokumentas „Valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarka“. Kultūros ministerijos atstovas patvirtino, kad „tai yra vienas iš svarstomų“ tinklo pertvarkos variantų. Jis buvo parengtas nedalyvaujant kultūros tinklo institucijoms ir neatlikus jokių išsamių kultūros lauko tyrimų.
Valstybės kultūros strategijos galimybių studija Kultūros ministerijos užsakymu šiuo metu rengiama ir bus pristatyta š.m. rugsėjo mėn. Toks vieno iš Kultūros ministerijos svarstomų valstybės kultūros įstaigos tinklo pertvarkos variantų parengimo kelias yra antidemokratinis ir civilizuotoje visuomenėje nepriimtinas.
Šis akibrokštas diskredituoja pačią atliekamą galimybių studiją ir kelia įtarimus apie galimus užsakomojo pobūdžio jos rezultatus.
Vertindami susidariusią situaciją bendrame šios Kultūros ministerijos politinių vadovų veiksmų kontekste pareiškiame:
1. Kategoriškai prieštaraujame visiems „Valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarkos“ autorių siūlymams. Kultūros įstaigų tinklą siūloma performuoti iš esmės sovietmečio komandinio-administracinio „rankinio valdymo“ ir „valstybės užsakymo“ metodais. Šis pavyzdys nėra kažkokia išimtis, bet tendencingas šiandieninės Kultūros ministerijos politikų darbo rezultatas grindžiamas iš esmės antidemokratišku kultūros valdymo supratimu.
2. Visų kultūros procesų centre yra kurianti asmenybė. Tiek besiformuojantis jaunas menininkas, tiek brandus kūrėjas ar atlikėjas yra esminiai svarbūs užtikrinant kultūros vyksmo įvairovę, tęstinumą bei teikiamų paslaugų kokybę įvairiose geografinėse platumose.
Mus giliai neramina, kad Kultūros ministerija projektuodama kultūros strategiją neįvertina kūrėjų nuomonės. Tai yra netoliaregiška ir iš esmės ydinga politika, diktatorišką politinę valią statanti prieš kultūros kūrėjų balsą.
3. Pritardami valstybės kultūros politikos prioritetams siekti kultūros paslaugų prieinamumo skirtingoms visuomenės grupėms įvairiuose šalies regionuose, esame įsitikinę, kad šios problemos negalima spręsti einant valstybės diktato organizacijoms ir kūrėjams keliu.
Griežtai apibrėžtų funkcijų nustatymas įstaigoms ne tik nepadėtų plėtoti jų veiklos bei paslaugų kokybės, bet drastiškai ją apribotų ir iš esmės prieštarautų šiuolaikinio profesionalaus meno raidos dėsniams. Nekalbant jau apie absurdiškai skambančius siekius „atskiriems miestams priskirti tam tikrus žanrus“...
Tokie metodai kultūros įstaigoms ir kūrėjams gręsia valstybinės cenzūros, vykdomos pasitelkus ekonominius svertus, įtvirtinimu. Primename, kad moderni kultūros politika Europos Sąjungos valstybėse yra siejama su kūrėjų mobilumo ir kultūros įstaigų teikiamų paslaugų įvairialypės sklaidos programomis, neuždarant jų regioniniame „vietos kultūros įstaigos“ formate.
4. Mus šokiruoja „Valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarkos“ plane minimas galimas atskirų kultūros įstaigų (teatrų, koncertinių organizacijų) uždarymas. Nors valstybės įgaliota institucija Kultūros ministerija, įgyvendinanti savininko teises ir pareigas turi teisę jas reorganizuoti arba likviduoti, toks žingsnis negali būti daromas politinio sprendimo būdu vykdant kultūros įstaigų tinklo pertvarkos planą.
Turi būti individualiai analizuojamos atskirų įstaigų tradicijos, jų dabartinė ir perspektyvinė veikla, visuomeninė reikšmė ir kuriama tapatybė ne tik atskiro miesto, bet ir visos šalies kontekste. O atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos kultūros įstaigų infrastruktūra pastaruoju metu sparčiai atnaujinama su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, tokios atnaujintos infrastruktūros uždarymas būtų sunkiai suvokiamas.
5. Atkreipiame dėmesį, kad valstybės kultūros įstaigų tinklo vadinimas „atgyvenusiu“ ir jo priešpastatymas „modernioms“ nevalstybinėms kultūros organizacijoms iš esmės neatitinka tikrovės ir yra tendencingai klaidinantis visuomenę.
Valstybės kultūros įstaigos, atstovaujančios atskiras meno sritis ir dalyvaujančios bendroje kultūros rinkoje, per pastaruosius metus sparčiai keičiasi, vykdo tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, užtikrina tęstinius profesionalaus meno kūrybos bei sklaidos procesus, ieško inovatyvių būdų pristatyti šiuolaikinio žmogaus poreikį kultūrai ugdantį produktą ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose. Tai demonstruoja įstaigų siekį pačioms keistis nelaukiant direktyvų „iš viršaus“.
6. Profesionaliojo scenos meno įstatymo nauja redakcija ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai suteikia svarų teisinį pagrindą kokybiškai atnaujinti įstaigų tinklo veiklą įgyvendinant ilgalaikius kultūros politikos prioritetus. Įstatymas sudaro sąlygas skirtingų kultūros sektorių – valstybinio ir nevalstybinio – bendradarbiavimui siekiant bendrų tikslų. Įgyvendindama šį įstatymą valstybė turi pakankamą politinį svertą siekti užsibrėžtų politinių tikslų scenos meno srityje.
7. Demokratinėje visuomenėje institucijų tinklo pertvarkos planavimas negali būti vykdomas ir su juo susiję politiniai sprendimai negali būti daromi be pačių institucijų ir atitinkamų sričių atstovų tiesioginio dalyvavimo. Tendencingas Kultūros ministerijos nebendradarbiavimas su kultūros institucijomis ir kūrėjais, pasikartojantys nekompetentingai rengiamų dokumentų faktai ir antidemokratiškas rengiamų politinių spendimų įslaptinimas kelia nepasitikėjimą jos politine vadovybe.
Kreipiamės į visas už šalies kultūros politiką atsakingas institucijas ir asmenis reikalaudami sustabdyti Kultūros ministerijos veiksmus, kurie gali padaryti nepataisomą žalą visai Lietuvos kultūrai.
Rūta Prusevičienė,
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacijos pirmininkė
Martynas Budraitis,
Valstybės teatrų asociacijos pirmininkas
* * *
Kultūros ministerija netrukus sureagavo – išplatino kultūrininkus raminantį laišką (kalba netaisyta):
Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson – nėra jokių „slaptų“ kultūros įstaigų tinklo pertvarkos projektų
Kultūros ministerija pareiškia, kad valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarka šiuo metu nėra svarstoma. Viešojoje erdvėje pasirodė klaidinanti informacija, be to, dar painiojami du skirtingi dalykai – Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta parengti ilgalaikė kultūros strategija (2019–2030 m.) ir valstybinių kultūros įstaigų pertvarka.
Strategijos parengimas yra viena iš kelių užduočių, įeinančių į Kultūros ministerijai pavestą atlikti Vyriausybės strateginio portfelio darbą – Strateginio Lietuvos kultūros vaidmens valstybės politikoje įtvirtinimas ir tvaraus finansavimo modelio įgyvendinimo sąlygų užtikrinimas.
„Rengiant strategijas, pertvarkas reikalingi išsamūs vertinimai, analizės ir jų pagrindu parengtos išvados, – pažymi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. – Todėl buvo įvykdytas viešasis pirkimas galimybių studijai „Kultūros srities Lietuvos politikoje įtvirtinimo analizė bei strateginio vaidmens valstybės raidoje plėtros kryptys“ parengti.“
Šio plataus masto tyrimo metu bus įvertintas kultūros vaidmuo valstybės politikoje per pastarąjį dešimtmetį, aprėpiant jau atliktus tyrimus ir su kultūra susijusių dokumentų analizę. Šis tyrimas taip pat padės atsakyti į klausimą, kaip kultūros lauko potencialas naudojamas valstybės raidoje ir aiškiai apibrėš, kokį poveikį valstybės ekonomikai, visuomenės raidai, švietimui, mokslui bei socialinei sanglaudai daro sistemingas kultūros potencialo naudojimas.
Kitas Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytas darbas – kultūros institucijų tinklo, valdymo, karjeros ir finansavimo sistemų pertvarka. Rengiantis šioms permainoms buvo svarstomi ankstesni tyrimai, teikiamos įvairiausios idėjos, tačiau nebuvo jokio konkretaus projekto. Kadangi anksčiau atlikti tyrimai buvo fragmentiški, šis darbas sustabdytas. Nutarta diskusiją dėl valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarkos susieti su galimybių studijos rezultatais, kurie bus pateikti rudenį.
Ministrė pabrėžia, kad rengiant valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarką bus diskutuojama su kultūros bendruomene. Pavyzdžiui, Lietuvos kultūros tarybos tinklalapyje dvi savaites buvo skelbiamos konsultacijos su visuomene dėl šiuo metu rengiamo regionų kultūros finansavimo modelio, šiuo metu Kultūros ministerijos tinklalapyje paskelbtas kultūros paveldo apsaugos pertvarkos metmenų projektas, visuomenė kviečiama dalyvauti atvirose diskusijose nuo gegužės 25 d. iki birželio 22d. „Šiuo keliu eisime ir viešindami kultūros įstaigų pertvarkos projektą“, – pažymi kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson.
Kultūros ministerija buvo paskelbusi viešąjį pirkimą galimybių studijai „Kultūros srities Lietuvos politikoje įtvirtinimo analizė bei strateginio vaidmens valstybės raidoje plėtros kryptys“ parengti (paslaugos kaina – 44 950 eurų). Konkursą laimėjusios VšĮ „MENE“ ekspertai turi reikalingas kvalifikacijas keliamai užduočiai atlikti. Sutartis su VšĮ „MENE“ pasirašyta kovo 9 d., o darbas turi būti atliktas ne ilgiau, kaip per devynis mėnesius. Tyrėjai jau yra pateikę tarpines įžvalgas ir tyrimų kryptį.
