Knygynų tinklas VAGA kviečia į nemokamą seminarą apie streso įveikimą šį ketvirtadienį (gegužės 17 d.), 19 valandą, prekybos centre „Ozas“ įsikūrusiame „VAGOS“ knygyne.
Prieš diskusiją apie emocijas, stresą ir gebėjimą jas valdyti bei geriau jaustis kasdienybėje pakalbinome klinikinį psichologą, sreso įveikimo mokymų trenerį Marių Šulčį ir psichologą, verslo konsultantą Augustiną Rotomskį.
Kaip aš galiu atpažinti, jog patiriu daug streso gyvenime?
Marius Šulčys: Nemiga, darboholizmas, pablogėjęs bendravimas su artimaisiais ir kolegomis, perfekcionizmas – tai tik keli ženklai, rodantys apie patiriamą stresą. Jeigu jaučiate baimę ar nerimą ir ypač, jeigu tas jausmas stiprėja, tai irgi streso jūsų gyvenime rodiklis.
Jeigu kalbėti bendriau, pablogėjusi gyvenimo kokybė, sudėtingas laikotarpis gyvenime (skyrybos, persikėlimas į kitą gyvenamą vietą, darbo keitimas ir pan.) retai praeina be streso. Skirtumas tik tas, ar mes esame pasiruošę priimti tą stresą, kuris yra neatsiejama bet kokių pokyčių gyvenime dalis. Ar tai mums tampa kančia, ar tai mus veda link pozityvių pokyčių mūsų gyvenime.
Augustinas Rotomskis: Pasitenkinimo gyvenimu stoka, nuolatinė įtampa ir nuovargis, laimės pojūčio stoka yra pagrindiniai požymiai, jog galimai žmogus patiria daug streso. Daug streso patiriantis žmogus dažnai jaučiasi išsekęs ir nuolat skundžiasi lengvomis sveikatos problemomis arba baiminasi, jog gali sirgti rimta liga.
Dėl aukšto streso ir vidinės įtampa sunku palaikyti artimus santykius su mylimaisiais, lengviau susierzinama ir dažniau kyla konfliktai. Darbe dėl streso dažniau daromos klaidos, atidėliojami darbai, dažniau pykstamės su klientais ir kolegomis.
Kodėl stresas žalingas? Kodėl reikėtų skirti laiko išmokti jį valdyti?
Marius Šulčys: Pirmiausiai stresas labai žaloja sveikatą. Širdies-kraujagyslių, onkologinės ligos, diabetas – tai tik kelios fizinės (somatinės) streso sukeltos ligos. Depresija, nerimas, priklausomybės nuo narkotikų ir alkoholio – psichinės-emocinės ligos, kurias taip pat iššaukia streso ignoravimas. Kalbant apie sprendimų priėmimą gyvenime, reikia žinoti, kad streso įtakojamas žmogus susiaurina savo matymo lauką ir strese priimti sprendimai dažnai būna ne šiaip neefektyvūs, bet ir iš esmės klaidingi!
Gyvenimas nesuprantant, kas yra stresas, nemokant suvaldyti savo patiriamo streso, tai yra didelis diskomfortas, sveikatos problemos ir siauras pasaulio bei savo gyvenimo matymas. Dar pridursiu: patiriančiam stresą žmogui labai padidėja tikimybė susižeisti (nes toks žmogus yra fizinio susikaustymo būsenoje, kai judesiai tampa nesaugūs pačiam žmogui) bei būti apvogtam: visi kišenvagiai žino, kad įsitempęs žmogus tik po kurio laiko pastebės, kad iš jo kažką pavogė!
Augustinas Rotomskis: Stresas trukdo džiaugtis gyvenimu. Dėl dažno ir intensyvaus streso, produktyvumas smarkiai krenta. Nuolatinio ir ilgalaikio streso nualintam kūnui reikia labai mažai, jog jis pradėtų byrėti. Dėl streso žmonės pradeda sirgti kraujagyslių ligomis, skrandyje susiformuoja skrandžio opos, krenta reprodukcinė ir seksualinė sveikata, skundžiasi prastesniu miegu ir kenčia nuo nuolatinio nuovargio.
Dažnai stresą patiriantys žmonės sunkiau mezga santykius su kitais, jų santykiai stokoja artimumo, saugumo ir intymumo. Dėl aukšto streso darbuotojai neatidžiai atlieka užduotis darbe, daro daugiau klaidų, prasčiau įsitraukia į darbą, dažniau tampa darbinių nelaimių aukomis.
Dėl streso darbuotojai bendrai mažiau produktyviai dirba – dėl to darbus dažniau nešamės į namus, pamirštame svarbias datas, neturime laiko dalyvauti šventėse, dėl nepabaigtų darbų turime atsisakyti atostogų. Tuo pačiu dažnai patiriant intensyvų stresą sunku pasidžiaugti laisvalaikiu ir atostogomis – nuolat skundžiamasi nuovargiu, įtampa ir išsekimu.
Kas padeda įveikti stresą? Gal galėtumėte pasidalinti praktiniais patarimais?
Marius Šulčys: Žodis „įveikti“ jau savaime nurodo, kad norima su kažkuo [blogu] kovoti. Pats požiūris labai daug lemia, kaip seksis su stresu tvarkytis. Jeigu žiūrėti į stresą kaip į natūralų ir labai prasmingą, „signalinę“ reikšmę kiekvienam žmogui turintį reiškinį – stresas iš „priešo“ tampa pranešėju apie svarbius mano organizmo poreikius.
Vienintelis dalykas kuris efektyviai suvaldo stresą yra streso įsisąmoninimas! Įsisąmoninimas, kad esu strese, prasideda nuo dėmesingo, sąmoningo kvėpavimo, vėliau yra „skenuojamas“ kūnas (ne tik gulint ir ne tik jogos studijoje, o bet kur, kur tuo metu esate!).Įsisąmoninus fizinius pojūčius ateina supratimas apie patiriamus jausmus ir „katastrofines“ mintis, kurios, galbūt, yra užvaldžiusius. Visų minėtų reiškinių įsisąmoninimas ir „atleidžia“ jų gniaužtus, kadangi žmogus „išgirsta“ (patiria, įsisąmonina) tą žinutę, kurią organizmas jam siunčia streso pavidalu.
Augustinas Rotomskis: Gydytojas Hansas Seljė, vienas iš pagrindinių streso tyrimų pionierių XX amžiaus, jau senai pabrėžė, jog išoriniai dirgikliai patys savaime nėra stresas. Mūsų atsakas ir reakcija į situaciją, reiškinį, įvykį, lemia, ar mes patiriame stresą. O reakcijas mes galime rinktis.
Mes galime kentėti nuo streso arba ne. Tai mūsų pasirinkimas. Pavyzdžiui, jei jūs įstringate kamštyje ir vėluojate, galite skirtingai reaguoti. Vienas nekantraus ir pyks, o kitas bus ramus ir atsipalaidavęs. Toje pačioje situacijoje galime pabandyti įvairiausių reakcijų į ją. Taigi stresą sukelia atsakas į situaciją, o ne situacija savaime.
Viename apsakyme Tolstojus rašė apie vaikus, kuriems buvo pasakyta, jog laimės paslaptis paslėpta jų namų kieme. Jie suras ją ir bus amžinai laimingi tik tuo atveju, jeigu sugebės atsispirti vienam dalykui – negalvoti apie baltą triušį. Deja, nė vienas vaikas kieme nerasdavo laimės, nes pradėdavo galvoti apie triušį.
Kiekvienas turime savo „baltą triušį“, o kartais netgi po kelis. Mūsų „triušiai“ yra visi pasiteisinimai, kurių prisigalvojame bandydami išvengti prievolės aiškiai apibrėžti tikslus ir prisiimti atsakomybę už savo likimą. Mes turime prisiimti atsakomybę už savo emocinę gerovę ir tapti savo sielovadininkais.
Reikia atrasti, kas mums kelia stresą ir trukdo būti laimingais. Iš asmeninės patirties dažniausiai stresą kelia:
1. Nepabaigti darbai ir reikalai.
2. Laikomos nuoskaudos.
3. Faktų ir realybės ignoravimas.
4. Pritarimo ir pritapimo siekis.
Kas yra emocinis intelektas? Kaip jis yra susijęs su streso valdymu?
Marius Šulčys: Emocinis intelektas yra savo ir kitų žmonių emocijų pažinimas ir - atpažinimas. Kalbant apie tai, kaip atpažinti kitų žmonių jausmus labai svarbų vaidmenį atlieką empatija (jaučiu ką jaučia kitas). Kiekvienas turime skirtingą empatijos lygį, tačiau ji gali būti lavinama: per įsisąmoninimo praktikas, maldą, meditaciją, mandalų piešimą ir pan. Savo emocijų atpažinimas mums būtinas kad suprasti savo organizmo poreikius, suprasti, kokių pokyčių būtina imtis gyvenime.
Augustinas Rotomskis: Beveik šimtmetį buvo manoma, kad svarbiausias veiklos sėkmę lemiantis veiksnys yra mūsų analitiniai gebėjimai (IQ arba intelektas). Tačiau mokslininkus ir praktikus nuolat jaudino keistokas faktas: kodėl žmonės su vidutiniu intelektu gyvenime ir veikloje beveik 70 procentų atvejų pasiekia aukštesnių rezultatų, nei turintys aukštesnį už vidutinį intelektą?
Atrasta, jog egzistuoja emocinis intelektas, kuris paaiškina šį neatitikimą ir paneigia įsitikinimą, kad svarbiausias veiklos sėkmę lemiantis veiksnys yra mūsų protiniai gebėjimai. Emocinis intelektas yra gebėjimas pažinti savo ir kitų emocijas, keisti savo destruktyvius jausmus į pozityvesnius bei megzti artimus santykius su kitais (santykiai yra pagrįsti jausmais). Ugdydami emocinį intelektą mes tampame atsparesnį stresu, tampame laimingesni ir sėkmingesni, geriau sutariame su kitais.
Papasakokite daugiau apie save ir jūsų praktiką.
Marius Šulčys: Konsultuoju žmones, turinčius vienokių ar kitokių emocinių ar fizinių problemų: baimių, nerimo, depresinių nuotaikų, seksualinių problemų. Daug dirbu su priklausomais žmonėmis: narkomanais, alkoholikais, lošėjais. Tenka dirbti ir su rečiau pasitaikančiomis problemomis: šlapimo nelaikymo, seksualinės orientacijos, tapatumo.
Šiaip, žmonės į konsultaciją ateina su viena problema, tačiau eigoje paaiškėja, kad svarbiausia problema dažnai yra kita. Pavyzdžiui, viena klientė kreipėsi dėl panikos priepuoliu, tačiau pradėjus dirbti paaiškėjo, kad tokie priepuoliai atsitinka išimtinai darbe. Vėliau tęsiant terapinį darbą klientė pati įvardino svarbiausią problemą savo gyvenime tuo metu: nepasitenkinimą dirbamu darbu.
Svarbią mano darbo dalį užimą įsisąmoninimo (Mindfulness) mokymai norintiems išmokti valdyti savo stresą. Šią praktiką rekomenduoju ir tiems, kuriuos konsultuoju: ši praktika padeda žmogui per fizinį atsipalaidavimą „pasiekti“ tuos jausmus, kurie, galbūt yra nemalonūs ir žmogus pasąmonėje vengia juos „liesti“. O būtent neįsisąmoninti jausmai ir mintys lemia mūsų destruktyvų ir neadaptyvų mąstymą, elgesį ir pojūčius.
Augustinas Rotomskis: Aš dirbu su įvairiais klientais, man rūpi, jog jie pasiektų darnią sėkmę, jaustųsi laimingi ir save realizuojantys. Aš padedu savo klientams pamatyti jų neatskleistą potencialą ir siūlau sprendimus, užtikrinančius tvarią sėkmę bei laimę. Įvairiomis organizacijoms Lietuvoje ir užsienyje aš padėjau didinti pardavimus ir klientų lojalumą, didinti darbuotojų produktyvumą, motyvaciją ir lojalumą, sutelkti darbuotojus bendram tikslui ir kurti efektyvias komandas, gerinti komunikaciją organizacijoje ir skatinti bendravimą.
Įvairiems asmenims aš padėjau įveikti krizes ir įgyvendinti pokyčius sudėtingose situacijose, pažinti save, suprasti supančią aplinką ir tapti laimingesniais. Savo profesinėje praktikoje vykdau rinkos tyrimus, organizacijų ir asmenų tyrimus, atlieku personalo atrankas ir paieškas, vedu mokymus privataus ir viešojo sektoriaus personalui, konsultuoju investuotojus, akcininkus ir vadovus personalo klausimais, esu įvairių testavimo ir ugdymo instrumentų autorius, taip pat – įvairių mokslinių ir analitinių publikacijų autorius.
Kada reikėtų svarstyti, ar nevertėtų dalyvauti mokymuose apie streso valdymą?
Marius Šulčys: Jeigu jaučiate, kad daug ko nespėjate, jaučiate nuolatinį susierzinimą, kad suprastėjo miegas, blogėja jūsų bendravimas su aplinkiniais ar pradėjo „byrėti“ sveikata – reikėtų imtis praktinių veiksmų išmokti gyventi su stresu, mažinti stresą savo gyvenime. Dėl patiriamo streso keičiasi žmogaus emocinis gyvenimas: užvaldo depresinės, arba atvirksčiai, nerimo, nuotaikos. Streso kamuojamas žmogus gali patirti visišką apatiją. Tai susiję tiek su santykiais, tiek su darbu – tai jau labai rimtas ženklas susirūpinti, kas su jumis vyksta. Pykčio protrūkiai, emocinis nesivaldymas – tai jau yra neišjausto ir užsitęsusio, daugkartinio streso simptomas. Nesiėmus to spręsti pirmiausiai nukentėtų karjera.
Augustinas Rotomskis: Jeigu trūksta pasitenkinimo gyvenimu, jaučiamės nuolat įsitempę ir pavargę, prastai sutariate su kitais arba darote daug klaidų, reikia patyrinėti, ar to priežastis nėra stresas. Ir jeigu po asmeninių tyrinėjimų nepavyksta pačiam suprasti, dėl ko mes patiriame stresą ar nepavyksta jo įveikti, verta sudalyvauti mokymuose apie streso valdymą.
Kviečiame gegužės 17 d. apsilankyti viešame mūsų seminare, kuris vyks prekybos centre „Ozas“ įsikūrusiame „VAGOS“ knygyne.
