Visiems bibliotekų, muziejų vadovams įvedamos penkerių metų kadencijos, o nacionalinių įstaigų – kadencijų ribojimas. Jie šias pareigas galės eiti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės – dešimt metų.
Kadencijų ribojimo išimtis taikoma savivaldybių pavaldumo įstaigoms. Ministrė pažymėjo, kad buvo atsižvelgta į tai, kad regionuose trūksta profesionalių kultūros įstaigų darbuotojų.
Daugelyje viešojo sektoriaus institucijų – nacionaliniuose, valstybiniuose teatruose ir koncertinėse įstaigose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Valstybės kontrolėje, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Lietuvos darbo biržoje ir kitur vadovų kadencijos jau yra ribojamos iki dviejų. Pasak ministrės L. Ruokytės-Jonsson, terminuota kaita viešajame sektoriuje yra teigiamas veiksnys, padedantis įstaigai atsinaujinti, sumažinti piktnaudžiavimų tikimybę, išvengti nepotizmo praktikų.
„Atsakingas ir skaidrus valdymas, kūrybinis atsinaujinimas didele dalimi priklauso nuo vadovų“, – sakė kultūros ministrė.
Įstatymuose vadovams nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Kultūros įstaigos reprezentuoja šalį ir jos kultūrą, todėl tai – pagrįstas, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus atitinkantis teisinis reguliavimas, kuris yra taikomas daugeliui viešajame sektoriuje dirbančių asmenų.
Nepriekaištingos reputacijos reikalavimus reglamentuoja ir kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos bei etikos taisyklės. Pavyzdžiui, asmuo negalės dirbti vadovu arba pretenduoti į vadovus, jeigu bus padaręs tyčinį, korupcinio pobūdžio nusikaltimą, arba, pripažinus jį šiurkščiai pažeidus profesinės veiklos ir etikos taisykles.
Įstatymuose taip pat nustatytas aiškus teisinis mechanizmas, kada ir kaip įstaigos vadovui gali būti išduotas leidimas dirbti kitą darbą.
