Režisieriaus Drake‘o Doremuso filmo veiksmas sukasi netolimoje ateityje, kurioje žmonėms vis dar aktuali meilė. Tačiau šis gražus ir labai šiltas jausmas daugumai tėra jau kaip susiklosčiusio gyvenimo papildymas.
Vienas toks žmonių yra milžiniškos kompanijos „Relationist“ mokslininkas Koulas (akt. Ewanas McGregoras), kuris kuria projektą, galėsiantį leisti jam, kaip ir daugeliui žmonių visame pasaulyje, suprasti, ko reikia tobuliems santykiams tarp dviejų iki ausų įsimylėjusių žmonių ir tiems, kurie negali suvokti visos savo jausmų galios dėl ribotų šios sferos žinių.
Koulas su savo kolegomis sukuria iš pažiūros tobulą, bet kartu ir itin tikrovišką robotą, kurį pavadina Zoja (akt. Lea Sedoux). Bendraudamas su dirbtiniu intelektu ir nagrinėdamas kiekvieną jo žingsnį, Koulas netrukus pradeda jausti Zojai šiltus jausmus, kurie gali atnešti ne tik padaryti galą mokslinei karjerai, bet ir sudaužyti jo širdį.
Tačiau prieš gaudami atsakymus į klausimą „Ar meilė tarp žmogaus ir dirbinio intelekto yra įmanoma?“, kviečiame prisiminti kitus įdomius filmus apie dirbtinį intelektą ir jo poveikį žmonijai.
„Dirbtinis intelektas“ („Artificial Intelligence“), 2001 m.
Legendinis Holivudo režisierius Stevenas Spielbergas 2001 metais sukūrė labai jautrų ir sykiu itin taiklų socialinio pobūdžio filmą, kuris buvo nominuotas dviem JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimams už geriausius specialiuosius efektus ir geriausią originalų garso takelį – jį filmui sukūrė ne ką mažiau žinomas kompozitorius Johnas Williamsas.
Juostos istorija sukasi suniokotame ateities pasaulyje, kuriame po įvykusios globalinės katastrofos žmonės turi gyventi šalia jų pačių sukurtų labai protingų robotų. Robotai negali turėti visiškai jokių jausmų, todėl jiems gyvuoti žemėje kur kas paprasčiau.
Tačiau vieną dieną sukuriamas berniuko pavidalo prototipas Deividas (akt. Haley Joelas Osmentas), kuriam įdiegiamas meilės jausmas. Šis eksperimentas gali kainuoti žmonijai tikrai daug, nes jeigu robotas sugebės pamilti, jis galės patirti dar daugiau neigiamų emocijų, galėsiančių privesti žmoniją prie išknykimo ribos.
„Ex Machina“ („Ex_Machina“), 2014 m.
Filmų „Paplūdimys“ („The Beach“), „28 dienos po“ („28 Days Later“), „Gęstanti saulė“ („Sunshine“) ir „Dredas“ („Dredd“) scenaristas Alexas Garlandas, 2014 metais debiutavęs šiuo filmu režisūroje, akimirksniu atkreipė Holivudo dėmesį ir tapo vienu perspektyviausių naujų mokslinės fantastikos žanro kino kūrėjų.
„Oskarą“ už geriausius specialiuosius efektus pelnęs filmas „Ex Machina“ pasakoja apie jauną ir labai darbštų Kalebą (akt. Domnhallas Gleesonas), kurį savaitei į savo nutolusį nuo civilizacijos namą pakviečia ekscentriškasis milijardierius Neitanas (akt. Oscaras Isaacas). Turtuolis nori, kad vaikinas patikrintų visas naujojo dirbtinio intelekto roboto-moters galimybes. Tačiau po kelių dienų Kalebas pajunta savo eksperimento objektui kai ką daugiau nei vien profesinį susidomėjimą.
„Bėgantis skustuvo ašmenimis“ („Blade Runner“), 1982 m.
Tikra žanro klasika, kurią 1982 metais žiūrovų teismui pristatė kultinis režisierius Ridley Scottas, po šio darbo įsitvirtinęs tarp geriausių mokslinės fantastikos kūrėjų. Ir nors filmas patyrė finansinį fiasko užsidirbdamas tėvynėje vos 32 milijonus dolerių, po daugelio metų jis tapo neatsiejamu šio žanro pavyzdžiu, kurį ir dabar kino profesionalai ir žiūrovai vadina kaip vieną geriausių visų laikų filmų.
Filmas buvo sukurtas pagal 1968 metais išleistą fantasto Philipo K.Dicko knygą „Ar androidai sapnuoja elektrines avis?“ („Do Androids Dream of Electric Sheep?“). Jame visas dėmesys buvo skirtas androidų medžiotojui Rikui Dekardui (akt. Harrisonas Fordas). Jam buvo patikėta svarbi byla – išsiaiškinti, kur yra kiborgai, pabėgę iš griežtai saugomos kolonijos, ir juos eliminuoti, kol tie nepadarė žalos taikiems žmonėms.
Tačiau ne viskas taip paprasta. Pradėjęs tirti kiborgų pabėgimo priežastį, Rikas sužino tai, ką nuo jo norėjo nuslėpti užsakovas. Dėl to jis pats tampa taikiniu.
„Terminatorius II: Paskutinio teismo diena“ („Terminator 2: Judgment Day“), 1991 m.
Keturis „Oskarus“ pelnęs ir dar dviem nominuotas Jameso Camerono mokslinės fantastikos šedevras ir dabar atrodo labai žvaliai ne vien dėl itin kokybiško vaizdo, puikių aktorių ir labai geros režisūros, bet dar ir dėl idėjos, kuri netolimojoje ateityje gali tapti pražūtinga visai žmonijai.
Filmo pasakojimas nukelia žiūrovus į netolimos ateities viziją, kurią prieš save mato Sara Konor (akt. Linda Hamilton). Išgyvenusi po susidūrimo su kiborgu iš ateities, ji yra įsitikinusi, jog pasauliui gresia tikras pavojus ir tik jos sūnus Džonas (akt. Edwardas Furlongas) gali jį išgelbėti, tapdamas pasipriešinimo lyderiu žmonių kovoje su piktavaliu dirbtiniu intelektu „Skynet“.
Būtent todėl, kad jis juo netaptų, „Skynet“ dar kartą į praeitį išsiunčia patobulintą kiborgą T-1000 (akt. Robertas Patrickas), turintį nužudyti būsimą gelbėtoją. Tačiau tai nebus lengva užduotis, nes jam iš paskos atkeliauja Džono sergėtojas, galingas ir atsidavęs T-800 (akt. Arnoldas Schwarzeneggeris), kuris pasiryžęs pasiaukoti dėl berniuko.
„Aš – Robotas“ („I, Robot“), 2004 m.
Visai neblogų veiksmo ir fantastinių juostų „Varnas“ („The Crow“) ir „Tamsus miestas“ („Dark City“) kūrėjas Alexas Proyasas 2004 metais pristatė didžiausios sėkmės per jo karjerą sulaukusį filmą, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko tuo metu geriausiai apmokamas pasaulio aktorius Willas Smithas.
Filmas, kuriame nemažai dėmesio skiriama vergovės ir rasizmo problemoms, pasakoja apie robotus, gyvenančius tarp žmonių ir atliekančius visus buitinius darbus. Tačiau vieną dieną įvyksta žiaurus nusikaltimas, kurio epicentre atsiduria robotas.
Norint išsiaiškinti, kas nutiko, bylos tyrimas patikimas Delui Spuneriui (akt. W.Smithas), kuris negali pakęsti visko, kas susiję su dirbtiniu intelektu. Vos įžengęs į nusikaltimo vietą, detektyvas atkreipia dėmesį į vieną svarbią detalę, akimirksniu paverčiančią jį nauju taikiniu.
Štai toks įdomiausių ir visiškai skirtingų filmų apie dirbtinį intelektą sąrašas, kurį netrukus papildys „Zoja“.
Filmo „Zoja“ premjera Lietuvoje liepos 20 dieną.
