Kauniečiai šiomis dienomis plūsta prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir fotografuojasi prie čia stovinčių liūtų skulptūrų.
Tokį susidomėjimą liūtais paskatino menotyrininkė, projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ narė Daiva Citvarienė. Kaunietė pastebėjo, kad fotografuotis prie liūtų yra sena ir patraukli Kauno gyventojų bei svečių pramoga.
Artėjant šių patrauklių skulptūrų 80-mečiui ji paragino visus norinčius pradėti šį gimtadienį švęsti kur kas anksčiau – įsiamžinant prie liūtų ir dalijantis naujomis bei archyvinėmis fotografijomis.
Muziejui ši idėja taip pat patraukli. Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas papasakojo, kaip jo šeima susijusi su liūtais, ir prisiminė neįtikėtiną istoriją.
Fotografuojasi šeimos
Menotyrininkė D.Citvarienė pasakojo, kad socialiniuose tinkluose bendrauja su Izraelyje gyvenančias bičiuliais. Vienas jų pasidalijo nuotrauka, kuri buvo padaryta lankantis Kaune. Žmogus nusifotografavo prie Karo muziejaus liūtų.
„Šia nuotrauka ėmė dalytis daugybė žmonių, taip pat į socialinius tinklus dėti ir savo nuotraukas su šiomis skulptūromis. Prisiminiau, kad ir pati esu mačiusi nemažai šioje vietoje besifotografuojančių žmonių. Kauniečiai nuo seno myli šiuos liūtus. Taip kilo mintis artėjant skulptūrų jubiliejui paskatinti žmones sukurti didžiausią Kauno liūtų albumą“, – pasakojo menotyrininkė.
Per mėnesį projekto sumanytoja gavo per 300 nuotraukų. Vienos darytos pokariu, kitos sovietmečiu, trečios – šiomis dienomis. Jas visas galima pamatyti projekto „Kaunas 2022“ socialiniame tinkle.
„Nuotraukose matyti įvairių laikų žmonės, jų nuotaikos, net įvairių metų mados. Kai kurie rašo, kad prie liūtų fotografuojasi ištisos kauniečių kartos“, – sakė D.Citvarienė.
Fotografo Romualdo Požerskio šeima – viena tokių. Jis su projekto sumanytoja ir visais jo dalyviais pasidalijo savo nuotraukomis. Vienoje jis 1952 metais sėdi ant liūto, greta stovi jo mama Kazė. Kitoje, jau spalvotoje, fotografijoje įamžintos fotomenininko anūkės Augustė, Gabija ir Saulė.
Prie skulptūrų žaisdavo
Neabejingas šiai akcijai liko ir Karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas A.Pociūnas.
Vyras pasakojo, kad jo tėvas tarpukariu atsikėlė gyventi į Kauną. Jis taip pat jau fotografavosi prie liūtų. A.Pociūnas turi ir savo, ir savo dukrų bei anūkių nuotraukų, kuriose jis pats vaikystėje bei jo atžalos pozuoja apsikabinusios skulptūras.
„Man šie liūtai yra neatskiriama gyvenimo dalis. Gyvenu netoli muziejaus. Todėl dar vaikystėje prie jų žaisdavau. Nuo 1970 metų, kai pradėjau dirbti muziejuje, kasdien juos paglostau žvilgsniu“, – pasakojo A.Pociūnas.
Muziejininkas sakė, kad prie liūtų visais laikais kauniečiai mėgsta fotografuotis.
Pamatė tikrus liūtus
„Matau, kad ateina šeimos su mažais vaikais. Matyt, jie tęsia tradicijas fotografuotis prie liūtų. Nors dabar mieste meno kūrinių yra kur kas daugiau nei sovietmečiu, kauniečiai vis dar mėgsta simpatiškus liūtus“, – pastebėjo A.Pociūnas.
Kaunietis prisiminė ir vieną netikėtą istoriją. Prieš 20 metų pasibaigus darbo valandoms muziejaus darbuotojai išėjo ir užrakino vartus.
„Staiga atkreipėme dėmesį, kad ant fontano, esančio priešais muziejų, atbrailos kažkas guli. Neįtikėtina, bet ten gulėjo du jauni liūtai ir žvelgė į savo gentainių skulptūras. Buvome sutrikę ir nustebę. Paaiškėjo, kad tuo metu gastroliuoti į Kauną buvo atvykęs cirkas. Liūtų dresuotojas juos atvedė prie skulptūrų“, – prisiminė A.Pociūnas.
Gaila, fotografijos su tikrais liūtais tada niekas nepadarė. Tačiau A.Pociūnas mano, kad menotyrininkės D.Citvarienės idėja dalytis fotografijomis su liūtais puiki ir visą surinktą kolekciją bus galima pamatyti gruodžio mėnesį, kai bus švenčiamas liūtų 80-metis.
Iš ketaus išlietos skulptūros – grafo dovana
Prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus stovintys liūtai iš ketaus buvo išlieti Sankt Peterburge XIX amžiaus viduryje. Tuomet jie puošė grafo Jono Tiškevičiaus dvarą Astrave.
1938 metų gruodžio mėnesį, Kalėdų proga, liūtus Vytauto Didžiojo karo muziejui padovanojo paskutinis Astravo dvaro paveldėtojas Jonas Jurgis Tiškevičius, tuo metu gyvenęs Paryžiuje.
Liūtai atlaikė sovietinius permainų vėjus. 2014 metais buvo restauruoti ir jau 80 metų džiugina mažuosius kauniečius ir čia atvykstančius svečius.
