Ir tai tik ledkalnio viršūnė. Pateikiame kai kurias laukiamiausias 75-ojo Venecijos kino festivalio premjeras.
* * *
„Broliai Sistersai“ („The Sisters Brothers“), režisierius – Jacques’as Audiard’as (Prancūzija).
Aktoriai Joaquinas Phoenixas ir Johnas C.Reilly vaidina brolius, pavarde Seserys (na, maždaug), pirmame anglakalbiame prancūzo J.Audiard’o filme.
Puikios kriminalinės dramos „Pranašas“ („A Prophet“ / „Un prophète“) ir Kanų Auksinę palmės šakelę laimėjusio „Dipano“ („Dheepan“) autorius šį kartą pasirinko Patrick’o deWitto romaną, kurio veiksmas rutuliojasi XIX a. viduryje: du giminaičiai samdomi žudikai gauna užduotį nužudyti Kalifornijos vaistininką. Teoriškai – kandžiausia šio sezono juodoji komedija.
„Vox Lux“, režisierius – Brady Corbetas (JAV).
B.Corbetas, pradėjęs karjerą kine nuo vaidmenų Greggo Arakio, Michaelio Haneke’s ir Larso von Triero filmuose, prieš trejus metus debiutavo kaip režisierius istorine psichodrama „Vado vaikystė“ („The Childhood of a Leader“), kuri sukėlė furorą būtent Venecijoje.
Dabar festivalis įtraukė į pagrindinį konkursą antrą B.Corbeto filmą – muzikinę dramą apie roko žvaigždės skrydį ir nuopuolį. Jos vaidmenį efektingai atlieka Natalie Portman, visas dainas filmui sukūrė australų dainininkė ir dainų autorė Sia.
„Kita vėjo pusė“ („The Other Side of the Wind“), režisierius – Orsonas Wellesas (JAV).
Kad ir kaip gerbtume šiuolaikinius kino režisierius, ko gero, nė viena kita Venecijos programos juosta taip neintriguoja, kaip po 50 metų nuo darbo pradžios užbaigtas paskutinis O.Welleso filmas, kuriame didysis kinematografininkas Johnas Hustonas vaidina pagyvenusį režisierių, ieškantį savo vietos aštuntojo dešimtmečio naujajame Holivude.
Kol O.Wellesas dar buvo gyvas, filmavimas vis strigo dėl lėšų stygiaus. Baigti juostą prodiuseriams padėjo kompanija „Netflix“.
Gegužės mėnesį „Kitos vėjo pusės“ laukė Kanai, bet po šio festivalio konflikto su „Netflix“ premjera perkelta į sukalbamesnę Veneciją.
„Įsižiebė žvaigždė“ („A Star is Born“), režisierius – Bradley Cooperis (JAV).
Trys ankstesni siužeto apie staigų popdainininkės skrydį, kuris sudaro filmo „Įsižiebė žvaigždė“ pagrindą, variantai stabiliai gaudavo bent vieną „Oskaro“ nominaciją. Naująja versija režisūroje debiutuoja „Pagirių Las Vegase“ („The Hangover“) žvaigždė B.Cooperis, ir jau dabar apie filmą kalbama kaip apie vieną būsimojo kino premijų sezono favoritų.
Pats B.Cooperis juostoje vaidina kantri muzikos dievaitį, kuris imasi globoti jauną dainininkę (ją vaidina Lady Gaga) ir padaro iš jos superžvaigždę.
„Saulėlydis“ („Sunset“), režisierius – Laszlo Nemesas (Vengrija).
Vengras L.Nemesas išgarsėjo jau pirmuoju filmu – Kanų prizininke ir „Oskaro“ laureate konclagerio drama „Sauliaus sūnus“ („Son of Saul“).
Naujajame filme L.Nemesas vėl semiasi įkvėpimo iš istorinės medžiagos – Budapešto aukštuomenės gyvenimo prieš Pirmąjį pasaulinį karą. „Sauliaus sūnuje“ nedidelį vaidmenį sukūrusi Juli Jakab „Saulėlydyje“ vaidina mergina, kuri atvyksta į būsimą Vengrijos sostinę norėdama tapti siuvėja ir netikėtai išsiaiškina, kad turi brolį, apie kurį nieko nežinojo.
„Piterlo“ („Peterloo“), režisierius – Mike’as Leigh (Didžioji Britanija).
Britų kino gyvojo klasiko M.Leigh pastarųjų dviejų dešimtmečių įdomiausi filmai yra istorinės dramos („Ponas Terneris“/ „Mr.Turner“, „Aukštyn kojom“ / „Topsy-Turvy“) ir kaip tik tokia juosta jis grįžta į Venecijos festivalio konkursą.
„Piterlo“ pasakoja apie Mančesterio skerdynes, įvykusias prieš 200 metų: 1819 m. rugpjūčio 16 dieną Šv.Petro aikštėje įvyko rinkimų reformų pataisas palaikančių piliečių susidūrimas su kariais, kurie ginklu nuslopino mitingą. Iki šiol šie įvykiai nebuvo perkelti į kino ekranus, todėl kino kūrėjas norėjo kuo kruopščiau žiūrovams pateikti šią istoriją, juolab jis pats užaugo Mančesteryje ir netoli esančiame Salfrode.
Sprendžiant iš anonso, tai kol kas ambicingiausias filmas per šlovingą šio režisieriaus karjerą.
„Darbas be autorystės“ („Werk Ohne Autor“), režisierius – Florianas Henckelis von Donnersmarckas (Vokietija).
F.Henckelis von Donnersmarckas išgarsėjo „Oskarą“ pelniusia drama „Kitų gyvenimai“ („Das Leben der Anderen“) apie „Stasi“ vykdytą totalinę kultūros kontrolę Rytų Berlyne, bet vėliau spėjo šiek tiek apsijuokti anglakalbiu debiutu „Turistas“ („The Tourist“).
Naujuoju filmu vokietis grįžo ne tik į tėvynę, bet ir prie padalytos Vokietijos gyvenimo temos. „Darbo be autorystės“ pagrindinis herojus – dailininkas, sugebėjęs pabėgti iš Rytų Vokietijos į VFR, bet ne atsikratyti košmarų, lydėjusių nacių laikų vaikystę ir komunistinę jaunystę.
„Roma“ („Roma“), režisierius – Alfonso Cuaronas (Meksika).
Vienas pagrindinių nūdienos meksikiečių režisierių A.Cuaronas, 2013 m. sukūręs įsimintiną, be kita ko, Venecijos festivalį atidariusį mokslinės fantastikos filmą „Gravitacija“ („Gravity“), padarė pertrauką ir dabar pristato naują juostą „Roma“.
Šįkart filmas paremtas kameriškesne istorija – pasakoja apie vienus metus iš aštuntajame dešimtmetyje Meksike įsikūrusios šeimos gyvenimo. Tai pirmasis filmas, kurį A.Cuaronas sukūrė tėvynėje po 2001-ųjų nekomercinio kino hito „Taip pat ir tavo mamą“ („Y tu mama tambien“).
„Lakštingala“ („The Nightingale“), režisierė – Jennifer Kent (Australija).
Po Venecijos kino festivalio programos paviešinimo nepraėjo nė paros, o anglakalbė žiniasklaida prapliupo apie moterų režisierių trūkumą pagrindinėje programoje. Vienintele kinematografininke, kuriai suteikta tokia garbė, tapo australė J.Kent, prieš keletą metų pagarsėjusi siaubo drama „Babadukas“ („The Babadook“).
Naujajame J.Kent filme „Lakštingala“ taip pat netrūksta aistrų, nors veiksmas vyksta XIX a. Australijoje, – mergina griebiasi keršto, kai žiauriai išžudoma jos šeima.
„Favoritė“ („The Favourite“), režisierius — Yorgos Lanthimos (Airija, Didžioji Britanija, JAV).
Graikas Y.Lanthimos, „Iltinio danties“ („Dogtooth“), „Omaro“ („The Lobster“) ir „Šventojo elnio nužudymo“ („Killing of a Sacred Deer“) autorius, jau pelnė vieno įžūliausių dabarties režisierių vardą.
Jo naujasis filmas – dviejų freilinų (aktorės Emma Stone ir Racel Weisz), besivaržančių dėl Anglijos karalienės Anos dėmesio, istorija – regis, bando aprėpti tai, kas neaprėpiama: būti ir istoriniu epu, ir situacijų komedija, ir Y.Lanthimui būdinga psichologine provokacija.
„Suspiria“, režisierius – Luca Guadagnino (Italija, JAV).
Pati idėja kurti Dario Argento kultinės siaubo juostos, kuri ir praėjus 40 metų lieka vienas baisiausių filmų istorijoje, perdirbinį turi daug skeptikų. Režisierius L.Guadagnino neseniai pabandė juos nutildyti pasakojimu apie „Suspiria“ jau pamačiusio Quentinio Tarantino reakciją – pabaigoje jis apsiverkęs ir apkabinęs kolegą italą.
Ar verta tikėti Q.Tarantino, sužinosime Venecijoje, o kol kas pasakysime, kad pagrindinį vaidmenį siaubo filme apie šokėją, prestižinėje baleto mokykloje susiduriančią su raganavimu, sukūrė Dakota Johnson iš „Penkiasdešimties pilkų atspalvių“.
„First Man“, režisierius – Damianas Chazelle’as (JAV).
Ankstesnis D.Chazelle’o filmas „Kalifornijos svajos“ („La La Land“) uždirbo šimtus milijonų dolerių visame pasaulyje ir pelnė keletą „Oskarų“ (taip pat atsidūrė keisčiausio skandalo per visą premijos istoriją centre).
Naujajame filme pagrindinį vaidmenį vėl atlieka Ryanas Goslingas, bet dabar jis turėjo kiek sudėtingesnę užduotį: persikūnyti į pirmąjį žmogų Mėnulyje, astronautą Neilą Armstrongą.
Kaip ir prieš kelerius metus „Kalifornijos svajos“, „First Man“ atidarys Venecijos festivalį.
„Baladė apie Basterą Skragsą“ („The Ballad of Buster Scruggs“), režisieriai – Joelas ir Ethanas Coenai (JAV).
Kad ir kokia solidi būtų „Venecijos 2018“ programa, ypač nekantriai laukiama naujo brolių J. ir E.Coenų filmo.
„Baladė apie Basterą Skragsą“ buvo sumanyta kaip šešių serijų vesterno žanro serialas, skirtas „Netflix“, bet galiausiai virto atskiru filmu, savo struktūra primenančiu populiarius septintojo-aštuntojo dešimtmečių italų klasikų almanachus, kai kiekvienas režisierių atskleisdavo pasirinktą temą likdami ištikimi savo stiliui.
Tik šiuo atveju visas šešias „Baladę“ sudarančias noveles, pasak Coenų įrašo „Twitter“ socialiniame tinkle, sukūrė geriausi pasaulio režisieriai – t. y. jie patys.
