Ši bažnyčia tapo pirmąją vieta, kurioje kiekvieną rudenį jau aštuonerius metus vyksta Tarptautinis šv.Jokūbo festivalis, pritraukiantis sakralios muzikos mylėtojus iš Lietuvos ir viso pasaulio.
Mintimis apie muziką, šventąjį kelią ir vis labiau populiarėjantį Šv.Jokūbo festivalį dalijasi Brolis Mindaugas, kuris su visu Dominikonų ordinu bei koncertine įstaiga valstybiniu choru „Vilnius“ organizuoja šį renginių ciklą.
– Kuo svarbus Šv.Jokūbo kelias (Camino de Santiago) tikinačiajam ir ne tik?
– Viduramžių pradžioje tai buvo pavojingas kelias pėsčiomis, kai prieš išeinant privalėdavai susitvarkyti visus teisinius palikimo reikalus, jei kartais negrįžtum, tačiau tuo pat metu jis buvo reiškinys, vienijantis skirtingas tautas ir asmenybes.
Esu bendravęs su tikinčiaisiais, kurie ėjo vardan savo tikėjimo, ir netikinčiaisiais, kurie tai darė tik dėl sportinio intereso, visi sakė, jog tai tampa asmenine, dvasine ar egzistencine prasme keičiančiu keliu. O man pačiam tai yra kol kas nerealizuota svajonė, kuri vis dar niekaip neišsipildo.
– Ką bendro turi Šv.Jokūbo kelias ir Šv.Jokūbo festivalis?
– Žiūrint istoriškai, kai žlugo Romos imperija, žlugo ir kultūrinis vientisumas. Tuomet įvairių šalių piligrimai bei pirmieji turistai, einantys Šv.Jokūbo keliu, ir buvo vieninteliai, vienijantys visą Europą.
Tarptautinis šv.Jokūbo festivalis taip pat turi bendrą tikslą kultūriškai vienyti, didinti bendrumo jausmą per chorinę muziką, per tyrą melodiją, įsimintinus balsus ir visus atvykstančius žmones iš artimų bei tolimų kraštų.
– Kuo Šv.Jokūbo festivalis išsiskiria iš kitų renginių?
– Šv.Jokūbo festivalis prasideda čia, Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, vienuolyne, mūsų namuose, todėl mums, dominikonams, tai – svarbiausias išskirtinumas.
Renginio svečius ir dalyvius mes, šeimininkai, pasitinkame su didžiausiu malonumu ir džiaugsmu, dalijamės savo namais ir tikimės, kad čia praleistas laikas jiems bus ne tik išskirtinis, bet ir leis patirti bei išsinešti ką nors nepaprasta.
Nėra kito festivalio, kuris po bažnyčių skliautais sutelktų tiek chorinės muzikos.
Man pačiam tai kiekvienais metais primena draugystę, užsimezgusią tarp brolių dominikonų ir nuostabiojo choro „Vilnius“. Šv.Jokūbo festivalis yra tas draugiškas rūpestis, kuris kiekvienais metais nuo rugsėjo iki spalio pasibeldžia į bažnyčios duris.
– Kuo išskirtinis yra šv.Jokūbas?
– Tradiciškai žiūrint šv.Jokūbas turėjo labai gerą iškalbą, aštrų liežuvį ir begalinę drąsą. Broliai dominikonai Bažnyčios tradicijoje yra pamokslininkai, todėl manau, kad kiekvienas brolis norėtų turėti tą aštrų liežuvį, gerą iškalbą, gebėti patraukti ir žodžiu, ir drąsa.
Būtent dėl šių savybių mums šv.Jokūbas yra išskirtinis.
– Kas pasikeitė per aštuonis Šv.Jokūbo festivalius?
– Pamenu, jog pirmaisiais metais ilgai svarstėme, kur rengsime festivalį, bijojome, ar ateis žmonių, ar jiems bus įdomu, ar pajus tai, dėl ko mes šitai darome. Prasidėjus festivaliui abejonių neliko. Jis tapo tradicinis, kasmet pritraukia vis daugiau žmonių.
Manau, kad kiekvienas kultūros įvykio rengėjas, norintis, jog jie būtų daugkartiniai, išeina rašytojo Antoine'o de Saint-Exupery „Mažojo princo“ knygoje aprašytą „Lapės pamoką“, kai lapė sako Mažajam princui: „Prisijaukink mane, tą pačią dieną, tą pačią valandą ateik ir aš jau girdėsiu, kad tai tu.“
Šv.Jokūbo festivalis vyksta aštuonerius metus, žmonės jau žino, kas mes, kokios kokybės gali iš mūsų tikėtis, ir atpažįsta festivalio simbolius. Manau, jog žmonių prisijaukinimas džiugina ne tik mane, bet ir chorą „Vilnius“, kurio koncertai, beje, būna gausiausi ir pritraukia didžiausius klausytojų būrius.
– Dėl ko, jūsų manymu, verta apsilankyti šiame festivalyje?
– Pirmiausia manau, kad graži muzika jau svarbu, tačiau graži muzika nuostabioje erdvėje, leidžiančioje pajusti visą jos jėgą, yra kur kas nuostabiau.
Kai susideda bažnyčios erdvė ir festivalio dalyvių balsai, tai leidžia išgyventi tikriausią kultūrinę patirtį. Juk muzika yra visiems suprantama kalba.
– Ko palinkėtumėte šio interviu skaitytojams?
– Palinkėčiau gražaus rudens, atsargaus vairavimo, kantrybės ir kai darbai bei rūpesčiai „suvalgo“ visus nervus, kviečiu į Šv.Jokūbo festivalio koncertus tam, kad šie balsai bei muzika padarytų tuštumą, kurios ramybę atneštų į mūsų širdis ir mintis.
Šv.Jokūbo festivalio koncertai. Spalio 12 d. 18 val. Šiaulių šv.apaštalų Petro ir Pauliaus katedra.
Spalio 13 d. 19 val. ir spalio14 d. 12 val. Vilniaus šv.apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia.
Spalio 14 d. Alytaus šv.Kazimiero bažnyčia.
