Latvijai ir jos operai – 100, bet kur išgirtoji baltiškoji vienybė?

Šią ir praeitą savaitę dvi Lietuvos kaimynės minėjo valstybių 100-metį: Lenkija – lapkričio 11 d., Latvija – lapkričio 18-ąją. Lenkijos 100-metis galbūt dėl vietinės bendruomenės aktyvumo buvo gana pastebimas mūsų viešojoje erdvėje, o Latvijos jubiliejus pas mus praėjo, sakyčiau, tyliai.

 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
 Multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“). <br> Organizatorių nuotr.
M.Pitrėnas dalyvavo šventiniame koncerte Latvijos nacionaliniame operos ir baleto teatre Rygoje.<br> Organizatorių nuotr.
M.Pitrėnas dalyvavo šventiniame koncerte Latvijos nacionaliniame operos ir baleto teatre Rygoje.<br> Organizatorių nuotr.
Šventinis koncertas Latvijos nacionaliniame operos ir baleto teatre Rygoje.<br> Organizatorių nuotr.
Šventinis koncertas Latvijos nacionaliniame operos ir baleto teatre Rygoje.<br> Organizatorių nuotr.
Šventinis koncertas Latvijos nacionaliniame operos ir baleto teatre Rygoje.<br> Organizatorių nuotr.
Šventinis koncertas Latvijos nacionaliniame operos ir baleto teatre Rygoje.<br> Organizatorių nuotr.
Šventinis koncertas Latvijos nacionaliniame operos ir baleto teatre Rygoje.<br> Organizatorių nuotr.
Šventinis koncertas Latvijos nacionaliniame operos ir baleto teatre Rygoje.<br> Organizatorių nuotr.
Šventinis koncertas Latvijos nacionaliniame operos ir baleto teatre Rygoje.<br> Organizatorių nuotr.
Šventinis koncertas Latvijos nacionaliniame operos ir baleto teatre Rygoje.<br> Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (24)

Beata Baublinskienė

Nov 20, 2018, 11:15 AM, atnaujinta Nov 20, 2018, 4:06 PM

Sekmadienį įsijungus nacionalinį transliuotoją (apie kitus net nekalbu) ar panaršius interneto portaluose gana sunku buvo aptikti ryškesnių didžiosios kaimynų šventės ženklų, o pirmadienį žiniose, regis, svarbiausia tarptautinė naujiena buvo „Brexit“.

Taip, „Brexit“ svarbu, bet kur gi išgirtoji baltiškoji vienybė? Mes labai norime, kad pasaulis į mus atkreiptų dėmesį, bet jei patys nesidomime net kaimynais, jokios šalies garsinimo strategijos nepadės. O, pavyzdžiui, Estijos televizija visą sekmadienį transliavo žinias ir programas apie Latviją.

Na, bet jei neveiksmingi vertikalūs ryšiai, suveikia horizontalūs. Tikrai ne vienas lietuvis savaitgalį važiavo į Rygą ar kitą miestą švęsti Latvijos jubiliejaus. Tarp jų buvo ir dirigentas Modestas Pitrėnas, kuris sekmadienį Vilniuje dirigavo Latvijos 100-mečiui skirtą koncertą Nacionalinėje filharmonijoje, o lapkričio 16 ir 17 d. dalyvavo šventiniame koncerte Latvijos nacionaliniame operos ir baleto teatre Rygoje.

Mat 100-metį švenčia ir Latvijos opera: 1918 m. spalio 15 d. Latvių operos trupė Rygoje pastatė Richardo Wagnerio „Skrajojantį olandą“. Be to, „Skrajojantis olandas“ buvo parodytas ir lapkričio 19 d. tame pat teatre, kuriame išvakarėse buvo paskelbta Latvijos nepriklausomybė.

100-mečio proga Latvijos nacionalinis operos ir baleto teatras net du vakarus kvietė į įspūdingą 3 dalių šventinį koncertą. Scenoje pasirodė bene visi ryškiausi šiuo metu Latvijos nacionalinėje operoje dainuojantys solistai (nebūtinai tik latvių dainininkai). Tai sopranai Inga Kalna, Liudmyla Monastyrska, Dinara Alijeva, Inga Šļubovska, mecosopranai Zanda Švēde, Olesya Petrova, baritonai Egilis Siliņis, Jānis Apeinis, Samsonas Iziumovas, Vladislavas Sulimsky, bosai Ainas Angeris, Krišjānis Norvelis, Rihardas Mačanovskis, tenorai Andris Ludvigas, Muratas Karahanas, Raimondas Bramanis, Rame Lahajis, Stephenas Gouldas, Iraklis Kakhidze, Franco Vassallo.

Dirigavo visa plejada dirigentų, pradedant teatro vyriausiuoju dirigentu Mārtiņu Uozoliņiu ir baigiant kviestiniu Latvijos nacionalinės operos dirigentu M. Pitrėnu (2009–2013 m. jis čia buvo vyriausiasis dirigentas). Prie pulto taip pat stojo šiame teatre diriguojantys Jānis Liepiņis, Aleksandras Viļumanis, Normundas Vaicis.

Nemenkos trukmės koncerte, prilygusiam gerai trijų veiksmų operai, nuskambėjo net 36 numeriai. Visa pirmoji dalis buvo skirta latvių operų – Jānio Mediņio, Arvydo Žilinskio, Romualdo Kalsono, Bruno Skulte’s, Jāzepo Mediņio, Zigmaro Liepiņio, Jānio Kalniņio – fragmentams, dvi likusios dalys – operos klasikai.

Įdomu, kad šis proginis koncertas atskleidė vis labiau ryškėjančią nūdienos operos tendenciją – grįžimą prie didžiųjų balsų, kai gerokai svarbiau vokalo kokybė ir emocinis dainavimo poveikis nei kiti sceniškumo aspektai, pavyzdžiui, atitikimas populiariosios kultūros diktuojamiems išvaizdos standartams.

Tą įrodė L. Monastyrskos atlikta Ledi Makbet arija iš Giuseppe’s Verdi operos „Makbetas“, I. Kalnos pateikta Marijos malda iš Gaetano Donizetti operos „Marija Stiuart“, Z. Švēdes padainuota arija iš J. Kalniņio operos „Stebuklingas Lolitos paukštis“ ir Segidilija iš Georges’o Bizet „Karmen“, D. Alijevos atlikta Manon arija iš Giacomo Puccini operos, A. Angerso Mefistofelio kupletai iš Charles’io Gounod „Fausto“, M. Karahano atlikta Kalafo arija iš operos „Turandot“ ir t. t.

Kita vertus, gražu, kad ypatingų ovacijų dar tik eidamas į scena sulaukė Latvijos operos senbuvis Samsonas Iziumovas, atlikęs įspūdingąją Skarpijos ariją iš G. Puccini „Toskos“.

Taip pat koncerte skambėjo R. Wagnerio, Umberto Giordano, Francesco Cilèa, Camille‘io Saint-Saënso operų ištraukos.

Kone prieš vidurnaktį pasibaigusio koncerto iki pat finalinių ovacijų išklausė buvę ir esamas Latvijos Respublikos prezidentai, taip pat – pasveikinti latvių su kolegomis atvykęs Estijos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas. Ar sveikino latvius Lietuvos atstovai? Klausimas retorinis, atsakymas nesunkiai numanomas.

100-mečio proga Latvijos nacionalinis operos ir baleto teatras išleido įspūdingos apimties ir puikios poligrafijos meno albumą „Nuo sumanymo iki scenos. Latvijos nacionalinei operai ir baletui – 100“, kuriame sudėtos ryškiausių 1918-2018 m. teatro pastatymų nuotraukos ir scenografijos eskizai. Leidinys išleistas su rėmėjų pagalba, tarp kurių – ne vien Latvijoje garsūs meno kolekcininkai Dina ir Jānis Zuzāniai.

Lapkričio 17-osios vakarą įvyko ir kitokio Latvijos 100-mečiui skirto proginio renginio – multimedijos ir šokio spektaklio „Abas malas“ („Abi pusės“) – premjera Rygos arenoje. Renginio sumanymas – įvairių šokio stilių kalba, nuo klasikos, liaudies šokių iki šiuolaikinio ir gatvės šokio, papasakoti Latvijos istoriją nuo senų senovės iki mūsų dienų (scenarijaus autorė Rasa Bugavičiūtė-Pēce, režisierius ir meno vadovas Juris Jonelis, projekcijų ir vaizdo medžiagos režisierius Robertas Rubīnis, multimedijų menininkas Māris Kalve, scenografas Didzis Jaunzemas, šviesų dailininkas Normundas Bļasānas, kostiumų dailininkė – lietuvė Jolanta Rimkutė).

Muzikos autoriai ir aranžuotojai Andrisas Sējānas ir Reinis Sējānas pasistengė charakteringai ir nuosekliai perteikti muzikoje šalies istoriją, įtraukdami ir Latvijos himną kaip 1918 metų istorijos ženklą, o kai kur, ypač liaudies muzikos scenose, smagumo dėlei pridėjo ir elektroninį „bytą“.

Netrūko ir šmaikščių momentų, pavyzdžiui, chruščioviško atšilimo laiką žymėjo svingas su kartkartėmis skanduojamu žodžiu „Kukurūdza!“. Choreografai Dace Adviljone (tautiniai šokiai), Liene Grava (šiuolaikinis šokis) ir Raimondas Martinovas (klasikinis baletas, modernūs ir sportiniai šokiai) pasistengė atskleisti kiekvienam laikmečiui būdingą šokio estetiką: tarpukarį žymėjo retro šokiai, šokėjų grupių „piešiami“ folkloro raštai, sovietinius laikus – ir mums iki skausmo pažįstamų stilizuotų liaudies ansamblių šokiai, naujausius laikus – klubinė elektroninė muzika ir šiuolaikinis šokis.

Visą siužetinę mozaiką surišo Latvijos nacionalinio baleto solistės Alises Prudānes įkūnijamas merginos personažas, kuris, tarsi Alisa stebuklų šalyje, keliauja per visas epochas ir dalyvauja kiekvieno laikmečio Latvijos gyventojų patirtyse, persiima jų emocijomis – ar tai būtų džiaugsmas, euforija, ar karas, ar laisvės pojūtis. Kūrinio finale choreografai Merginai suteikia ir solinę monologo sceną.

Žinoma, tokiame šou kaip „Abas malas“ labai svarbi yra vizualioji pusė, kuri čia buvo išties įspūdinga.

Belieka dar kartą pasveikinti Latviją, jos menininkus ir visus žmones 100-mečio proga. „Lai dzīvo brīvā Latvija!“

 

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.