Ne projektas, o reiškinys
Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ pirmininkė Viktorija Vitaitė neslėpė jaudulio: tokio neįtikėtino koncerto buvo verta laukti 20 metų. Jungtinio neįgaliųjų nacionalinio „Spalvų muzikos“ orkestro muzikavimas susiliejo su pučiamųjų orkestro „Trimitas“, choro „ARTyn“, Liutauro Janušaičio grupės grojimu, instrumentinę programą gražiai papildė Respublikinio jaunųjų neįgaliųjų muzikos atlikėjų konkurso-festivalio „Perliukai“ laureatų balsai, iš Maskvos atvykusių bičiulių pasirodymas. Šventiniame renginyje muzika liejosi laisvai, paliesdama visus ir kiekvieną.
Nuoširdžiai skambėjo ir renginio globėjo Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio sveikinimo žodžiai, kuriuos susirinkusiems perdavė jo patarėjas Juozas Bernatavičius. „Lietuvos stiprybė slypi mūsų žmonėse. <...> Šios drąsios, jautrios ir likimo iššūkių užgrūdintos asmenybės mums visiems parodo, kaip gera džiaugtis ir mažais gyvenimo malonumais“, – teigiama sveikinime. O prasmingi darbai ir indėlis į neįgalių vaikų ir jaunuolių kūrybiškumo ugdymą, muzikinės saviraiškos skatinimą, pasak Vyriausybės vadovo, yra geriausia dovana Lietuvai šimtmečio proga ir įkvepiantis pavyzdys aplinkiniams.
Per šiuos metus nuveiktas išties didžiulis darbas: keli šimtai jaunų žmonių atrado muzikos pasaulį, jį pamilo, ne vienas su ja susiejo savo tolesnį gyvenimą. Daugumai spalvų muzika tapo savarankiškumo mokykla, išugdė atsakomybės jausmą, suvienijo į didelę darnią šeimą. Orkestro įkūrėja šiandien drąsiai sako: „Spalvų muzikos“ orkestras – ne koks nors trumpalaikis projektas. Tai reiškinys.
Nacionaliniame orkestre – atlikėjai iš įvairių miestų
Pasak V. Vitaitės, 20 metų gyvuojantis neįgaliųjų nacionalinis „Spalvų muzikos“ orkestras – unikalus kolektyvas, kurio veikloje kasmet dalyvauja apie 60 įvairią negalią turinčių žmonių ir jų bendraminčių. Orkestro branduolį sudaro sutrikusio intelekto jaunimas, bet kartu su jais muzikuoja ir turintys regos, fizinę ar kompleksinę negalią. Instrumentinių kūrinių repertuarą paįvairina „Perliukų“ konkurse atrasti talentai: daug metų su orkestru dainavo Emilis Korickij, iki šiol koncertinę programą paįvairina Vaida Butautaitė, Deividas Mankevičius ir kiti atlikėjai.
Nacionalinis „Spalvų muzikos“ orkestras ypatingas ir tuo, kad jame muzikuoja įvairiuose šalies miestuose gyvenantys žmonės. Orkestro pagrindą sudaro Vilniuje esantis „Gubojos“ draugijos „Spalvų orkestras“ ir Šiaulių miesto savivaldybės globos namų filialo dienos centro „Goda“ „Spalvų muzikos“ orkestras. Prie nacionalinio orkestro prisijungia ir mažesnės grupės iš Klaipėdos, Druskininkų, Alytaus, Joniškio, kitų miestų. Suvienyti tiek po skirtingus miestus išsibarsčiusių žmonių nėra paprasta, bet entuziazmas, puiki vadovų komanda ir susiklausymas įveikia visas kliūtis.
V. Vitaitė su dėkingumu mini visus 20 metų „Spalvų orkestro“ ir nacionalinio „Spalvų muzikos“ orkestro meno vadovą Romualdą Brūzgą, vadovus Valeriją Brūzgienę, Raimondą Janutėnaitę, Šiaulių kolektyvui vadovaujančias Nataliją Pugačienę ir Iloną Būdavaitę, orkestrui labai daug padedančius profesionalius muzikantus Karolį Pratkų, Mindaugą Valaitį, Jurgą Juzėnaitę. Visi jie turi daugybę įdomių idėjų, negaili laiko ir pastangų jas įgyvendinti. Štai, pavyzdžiui, Šiaulių „Spalvų muzikos“ orkestras per Lietuvos šimtmečiui skirtus metus surengė 123 koncertus. Sutrikusio intelekto muzikantai koncertavo pačiose netikėčiausiose vietose: gamyklų cechuose, siuvyklose, autobusų stotelėse – visi Šiauliai buvo pilni muzikos. „Tai pavyzdys, kaip be didelių kalbų galima integruotis į visuomenę ir daryti mažus stebuklus“, – bendraminčiais didžiuojasi V. Vitaitė.
„Šis kolektyvas – mūsų gyvenimo būdas, mūsų bendruomenė, didelė šeima, – sako „Gubojos“ draugijos vadovė. – Mes ne tik kartu muzikuojame, bet ir leidžiame laisvalaikį, lankomės klasikinės muzikos koncertuose (išmokome jos klausytis, suprasti ir priimti), Druskininkuose rengiame visų labai laukiamą stovyklą-kūrybines dirbtuves, kur deriname savo repertuarą, kuriame, muzikuojame. Turime daugybę bendros veiklos, kuri mus vienija.“
Padeda spalvotos natos
Spalvų muzikos idėją „Gubojos“ draugija atsivežė iš Olandijos. Ten daug tokių kolektyvų. Lietuviai pagal šią sistemą, kai vietoj įprastų natų naudojamos spalvos, repetuoti pradėjo 1996 metais. „Mūsų orkestras dirba pagal bendrą spalvų muzikos sistemą – grojame sutartinėmis spalvomis žymėtomis natomis, tokios pat spalvos yra ir ant instrumentų, – pasakoja V. Vitaitė. – Intelekto sutrikimų turintiems vaikams, jaunimui standartinis muzikos raštas sunkiai suvokiamas, o šis metodas padeda lengviau pažinti garsų pasaulį, savarankiškai išgauti melodiją, taigi ir daug greičiau pajusti muzikavimo džiaugsmą.“
Nuo pat pradžių orkestras stengiasi muzikuoti ne vien neįgaliųjų bendruomenėje, o eiti į visuomenę. Septynerius metus šis kolektyvas buvo neatsiejama Europos neįgaliųjų „Spalvų“ orkestro dalimi, savo muzikavimu žiūrovus džiugino Olandijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Latvijoje, Rusijoje, kitose šalyse.
„Mes labai sėkmingai bendradarbiaujame su muzikos profesionalais, turime nemažai draugų. Daug metų kartu su mumis koncertuoja K. Pratkaus vadovaujamas diksilendas „Sweetband“, unikalios patirties mūsiškiams suteikia valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, kiti profesionalūs kolektyvai. Regionuose pasitelkiame vietos atlikėjus. Toks muzikavimas – geriausia integracija, mūsų visų bendrystė“, – įsitikinusi V. Vitaitė. Pasak jos, šventinis koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje dar kartą įrodė – buvo labai daug puikios muzikos, o negalios nebuvo. „Spalvų muzikos“ orkestras – geriausias pavyzdys, kad muzika yra universali kalba, kuria visi galime bendrauti, vieni kitus suprasti.
Instrumentinę muziką paįvairina vokalistai
Nacionalinio „Spalvų muzikos“ orkestro pasirodymus visada paįvairina vokalistai. Jubiliejiniame koncerte visus sužavėjo nauji balsai – klausytojų nuotaiką praskaidrino IV Respublikinio jaunųjų neįgaliųjų muzikos atlikėjų konkurso-festivalio „Perliukai“ laureatai. Salė nuščiuvusi klausėsi klaipėdietės Gabijos Narkevičiūtės atliekamos Vytauto Kernagio dainos „Baltas paukštis“. Mergina dainuoti pradėjo besimokydama „Verdenės“ progimnazijoje. Dainavimo studijos vadovė Sigita Mačernienė sako dėmesį į ją atkreipusi dar vaikų darželyje, kai teko pavaduoti muzikos vadovę. Labai nudžiugo, kad paūgėjusią Gabiją likimas atvedė būtent į tą progimnaziją, kurioje ji dirbo. Muzikai gabi mergina laurus skynė įvairiuose konkursuose: yra tapusi respublikinio konkurso „Perliukai“ ir tarptautinio konkurso „Linksmieji perliukai“ laureate, už pasiekimus meninėje veikloje 2017 metais buvo išrinkta Klaipėdos miesto Metų mokine (Gabija ne tik dainuoja, bet ir labai gražiai piešia). Be jos neapsiėjo ir „Verdenės“ progimnazijos rengiamas vaikų ir jaunimo su negalia festivalis „Man smagu, tau smagu, tad pabūkime kartu“. Bendravimas su „Guboja“ pastūmėjo Gabiją pasirinkti muzikos kelią – šiuo metu G. Narkevičiūtė studijuoja dainavimą S. Šimkaus konservatorijos populiariosios muzikos ir džiazo klasėje.
Ilgai ovacijos netilo ir po mažeikiškės Rinaldos Pocevičiūtės atliktos Dainiaus Pulausko dainos „Pavakarys“. Mergina pasakoja dainuoti pradėjusi nuo 10 metų. Jos balsas skambėjo „Dainų dainelėje“, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos rengiamame festivalyje-konkurse „Vyturiukai“, trijuose „Perliukų“ konkursuose. Šiemet Mažeikių V. Klovos muzikos mokyklos suaugusiųjų ugdymo programos dainavimo mokinė laimėjo šio konkurso I premiją. Į Vilnių merginą atlydėjusi mokytoja Eridana Tallat-Kelpšienė džiaugėsi, kad Šiaulių ir Klaipėdos regioninių turų laureatai vasarą buvo pakviesti į M. K. Čiurlionio muzikos festivalį Palangoje. Čia Rinalda susirado daug draugų, įsitraukė į naujas veiklas. Įdomių potyrių merginai suteikė dalyvavimas muzikiniame spektaklyje „Laisvė – riba be ribų“ R. Bacho apysakos „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“ motyvais.
K. Pratkus, vienas iš nacionalinio „Spalvų muzikos“ orkestro vadovų, taip pat neslepia – šių merginų dainavimas jį sužavėjo. Pasak jo, kiekvienas „Perliukų“ festivalis orkestrui suteikia progą įsiklausyti į naujus balsus, pakviesti juos koncertuoti kartu. Jau 15 metų su orkestru dirbančio muzikos profesionalo pažintis su muzikuojančiais neįgaliais vaikais prasidėjo dar jam dirbant Kupiškyje. Čia „Gubojos“ draugijos vadovė V. Vitaitė jį ir pamatė, paskatino įsitraukti į platesnę veiklą. Šio žingsnio K. Pratkus niekada nesigailėjo. Pasak jo, muzika – tai visas jo gyvenimas. O muzikuoti su neįgaliaisiais Karoliui labai patinka: „Jie jautresni, iš visos širdies atsidavę muzikai. Ir jie, ir mes labai stengiamės ir darome viską, kad mūsų grojama muzika visiems teiktų džiaugsmą.“
Šias gražias pastangas remia ir Lietuvos kultūros taryba bei Neįgaliųjų reikalų departamentas.
O V. Vitaitė mintyse jau rikiuoja naujus planus: kurti kuo daugiau integralių projektų, vėl išeiti į tarptautinius vandenis. Turi ji ir dar vieną, ką tik gimusią svajonę – paruošti projektą ir su tokiu koncertu, koks ką tik skambėjo Šv. Kotrynos bažnyčioje, pakeliauti po visą Lietuvą. Juk, pasak jos, muzika – geriausias asmenybės raiškos būdas, dvasinės atgaivos, bendravimo bei terapijos priemonė ir pati tikriausia integracija.
