Apie naujausią Vilniaus mažojo teatro spektaklį profesorius sakė: „Tai gali sujaudinti ir net sukrėsti ne tik lietuvį, bet ir kitatautį. Ir tą galiu pasakyti iš savo šeimos patirties – mano žmona Tatjana neskaičiusi Žemaitės, ji nežino siužeto, nekalba lietuviškai, bet ji viską suprato.“
Ponia Tatjana prisipažino žiūrėjusi spektaklį vienu įkvėpimu, ypač akcentavo kompozitoriaus Fausto Latėno muziką, aktorės Indrės Patkauskaitės vaidybą.
Profesorius pasidalijo, kad vaikystėje buvo sudaręs Žemaitės kalbos žodynėlį, o apsakymus „Marčią“, „Petrą Kurmelį“ mokėjęs atmintinai.
„Tomas Venclova patvirtino, atpažino ir įvertino, jog Žemaitės tekstas spektaklyje nėra pakeistas, jis suprantamas, o papildomos scenos – patarlių ir Jono monologas – yra vykusios ir pasiteisinusios“, – po susitikimo sakė „Marčios“ režisierė Gabrielė Tuminaitė.
Teatro svečių knygoje profesorius paliko įrašą: „Visos Venclovų šeimos vardu ačiū už puikiai atgaivintą Žemaitę“ ir priminė, jog po trejų metų minėsime Žemaitės mirties šimto metų sukaktį.