Nacionalinis muziejus LDK valdovų rūmai Vyriausybės nutarimu pradėjo veikti 2009 m. sausio 1-ąją, bet iš tikrųjų beveik penkerius pirmuosius metus muziejus neturėjo savo pastogės – vykdė veiklą kitose erdvėse.
„2009-ųjų sausį buvo sunku įsivaizduoti, kada bus užbaigti Valdovų rūmai, kada čia įsikurs ir pradės veikti muziejus, ką jis veiks“, - kalbėjo vakare Valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas.
Jis neabejojo, kad būtent muziejaus kolektyvas sukūrė stebuklą, paversdamas muziejų neatsiejama Lietuvos kultūros dalimi, patikimu tarptautiniu partneriu, svarbių valstybės iškilmių vieta, istorinės atminties puoselėjimo centru.
„Muziejaus darbuotojų sumanumo dėka pavyko pakeisti kritišką, skeptišką nuomonę apie Valdovų rūmų atkūrimo projektą“, - pabrėžė direktorius, dėkodamas visai Valdovų rūmų bendruomenei už kartu nugyventą nelengvą dešimtmetį.
Juk pirmieji muziejaus lankytojai dairėsi tik po statybvietę - naujoji kultūros institucija ilgokai veikė statybvietės sąlygomis. Tik 2013-ųjų viduryje pagaliau pavyko atverti pirmąją rūmų dalį – maždaug pusę atkurtų rūmų. Ten įvyko ir dauguma Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai renginių.
Trečiasis Valdovų rūmų muziejaus raidos etapas, kai visas rūmų ansamblis buvo užbaigtas ir visos erdvės atvertos lankytojams, prasidėjo tik 2018-ųjų liepos 6-ąją. Tad normaliomis sąlygomis Valdovų rūmų muziejus veikia dar tik pusmetį.
O jo parodas bei renginius aplankė jau beveik 2 milijonai žmonių. Buvo surengta beveik 17 tūkstančių ekskursijų, beveik pusantro tūkstančio renginių. Su Lietuvos ir užsienio partneriais pristatytos 84 parodos, 20 mokslinių konferencijų.
„Tarptautiniai parodiniai ir kiti projektai su Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi, Dresdeno valstybiniais meno rinkiniais, Sankt Peterburgo valstybiniu Ermitažu, Atėnų Akropolio muziejumi, Varšuvos, Vroclavo, Liublino, Milano, Florencijos, Londono, Lvovo, Lucko, Minsko, Gardino, Rygos ir kitų miestų garsiomis paveldo institucijomis, kolekcijų savininkais liudija, kad Valdovų rūmų muziejus jau yra ir Europoje vertinamas kaip patikimas partneris, svarbus istorinės tradicijos aktualinimo ir kultūrinių mainų skatinimo, mokslinių iniciatyvų veiksnys“, – dešimtmečio iškilmėse džiaugėsi V.Dolinskas.
Valdovų rūmų muziejuje šiuo metu yra saugoma apie pusė milijono archeologinių vertybių, daugiau nei pusantro tūkstančio kultūros, meno, istorijos ir numizmatikos retenybių. Daugiau nei 25 tūkstančius eksponatų konservavo ir restauravo patys muziejaus darbuotojai.
Per dešimt Valdovų rūmų gyvavimo metų muziejaus fonduose mokslinių tyrimų tikslais apsilankė daugiau kaip du tūkstančiai specialistų, čia įvyko daugiau kaip 8 tūkstančiai edukacinių užsiėmimų. Muziejaus rūpesčiu buvo išleisti 85 leidiniai (katalogai, studijos, kitos knygos).
Muziejaus mokslinėje bibliotekoje sukaupta 15 tūkstančių knygų, o duomenų bazėje – 4 tūkstančiai fotografijų apie daugiau nei pusantro tūkstančio užsienyje esančių lituanistinių vertybių.
Aišku, šis muziejus kūrėsi ne tuščioje vietoje. Svarbi atrama jį kuriant buvo nuo 1987-1988 m. prie projekto dirbę mokslininkai, projektuotojai, statybų prižiūrėtojai, muziejininkai, juos siejo net kelios įstaigos. Tai - Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, Projektavimo ir restauravimo institutas, Vilniaus pilių direkcija, Lietuvos dailės muziejus.
Bendradarbiaujant šioms institucijoms ir jų darbuotojams, pamažu buvo suformuota Valdovų rūmų atkūrimo ir būsimo panaudojimo vizija, imti detalizuoti konkretūs erdvių įrengimo, ekspozicijų sukūrimo, įvairiapusės veiklos formų planai.
Visus svarbiausius darbus, ypač susijusius su rūmų atkūrimo projektavimo ir statybų eiga, koordinavo 2006 m. atnaujinta ir itin aktyviai bemaž iki pat darbų užbaigimo veikusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisija, jai ilgą laiką vadovavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas, įžiebęs šio didingo projekto viziją.
„Nejaugi mes per 20 metų nesugebėsime atstatyti Valdovų rūmų? Tai mūsų valstybingumo simbolis“, – nuskambėjo lyg testamentas jo žodžiai švetiniame vakare iš ekrano Valdovų rūmų renesansinėje menėje.
Tautos sąžine pramintas šviesios atminties poetas Justinas Marcinkevičius vadino LDK valdovų rūmus mūsų šlovingos praeities, dabarties ir ateities įprasminimu.
Simboliškai išėjusių šviesuolių mintis ir garbių svečių sveikinimus vakare pratęsė muzikinė programa, susiejusi tolimos praeities kūrybą ir džiazo improvizacijas.
Įdomiausia, kad režisieriaus Daliaus Abario sumanytame projekte dviejų muzikos pasaulių atstovai bendravo virtualiai: baroko atlikėjus publika matė ir girdėjo priešais save Renesansinėje salėje, o džiazo virtuozai siuntė savo improvizacijas iš Renginių salės ir buvo matomi tik ekrane. Tačiau šis dvigubas kvartetas, pasivadinęs „Baroque Jazz Orchestra", darniai grojo kartu! Stilingas aranžuotes jam sukūrė klavesinu skambinęs Vitalijus Neugasimovas.
Vakarą filmavo LRT televizija, tad pasidžiaugti Valdovų rūmų 10-mečio laimėjimais galės ir visa tauta.
