Humanitarinių mokslų daktaras A. Gelūnas 2016 m. išrinktas Seimo nariu. 2012–2016 m. A. Gelūnas buvo Lietuvos ambasadoriumi nuolatinėje atstovybėje prie UNESCO, nuo 2010 m. iki 2012 m. – kultūros ministru.
Iš viso konkurse dalyvavo trys kandidatai. A. Gelūnas pakeis 40 metų šiose pareigose buvusį Romualdą Budrį. Lietuvos dailės muziejaus vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.
Konkursą laimėjusio asmens tinkamumas eiti pareigas dar bus patikrintas teisėsaugos institucijų, kaip numatyta teisės aktuose.
Sugrįžta į kultūros lauką
Parlamentaras liberalas Arūnas Gelūnas prisipažino, kad politinis darbas buvo pakankamai „įdomus ir dinamiškas“, bet neleido realizuoti sukauptos patirties ir žinių.
Jis BNS sako, jog džiaugiasi „grįžtantis namo“.
„Nemanau, kad buvau ryškiai užsirekomendavęs politinis lyderis, negalvoju, kad tos kompetencijos ir patirtis, kurias per gyvenimą sukaupiau, labiausiai realizavosi politikoje, Seime. Manau, kad šiose dabartinėse pareigose aš grįžtu namo, į kultūrą, į sau gerai pažįstamą pasaulį ir čia galėsiu didesniąja dalimi realizuoti tai, ką sugebu, ko mokiausi daug metų“, – BNS sakė A. Gelūnas.
Politikas pridūrė suprantantis, kad pagrindinis iššūkis ir konkurentas muziejui bus „įsigalinti elektroninė, ekraninė kultūra“, todėl privilioti žmones į muziejus tampa sudėtingiau.
Jis pabrėžė, kad tam reikalingi nauji, modernūs komunikacijos būdai, į kuriuos gręžiasi pasaulio muziejai: skaitmeninės technologijos, moderni komunikacija, mobiliosios programėlės išmaniuosiuose telefonuose, filmuoti reportažai.
„Manau, kad Lietuvos muziejai turi fantastiškų kūrinių – tiek dailės, tiek kitų sričių muziejai. Bet iškomunikuoti tai moderniais būdais, ypač jaunesniam žiūrovui, yra iššūkis, laukiantis ateityje. Mano pastangos bus nukreiptos labai didele dalimi į tai, kad žiūrovas būtų ne prarastas, o jam būtų atverti tie lobynai, ta tapatybės dalis atspindėta“, – sakė konkurso laimėtojas.
Jis artimiausiu metu žada informuoti apie naujas pareigas Seimo kanceliariją ir kolegas – pradėjęs vadovauti muziejui jis turėtų automatiškai netekti Seimo nario mandato.
Ir filosofas, ir menininkas, ir politikas
Arūnas Gelūnas (g. 1968 m. gruodžio 13 d. Kaune) – Lietuvos dailininkas, filosofas, politikas.
1975–1986 m. mokėsi Kauno J. Jablonskio vid. mokykloje. 1988–1994 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje (VDA), įgijo dailininko grafiko specialybę (magistras). 1995–1997 m. studijavo japonų tapybą Nacionaliniame menų ir muzikos universitete Tokijuje. 1997–2001 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Filosofijos daktaras, apginta disertacija anglų kalba „Naujoji tvarkos paradigma Nišidos ir Merleau-Ponty filosofijoje“.
1997–2004 m. dirbo grafikos dėstytoju VDA Kauno dailės fakultete, 2001–2002 m. asistentu VDU filosofijos katedroje. 2002–2003 m. VDA Kauno dailės fakulteto prodekanas, 2003–2004 m. dekanas ir vyriausiasis mokslo bendradarbis. Nuo 2000 m. vizituojantis lektorius Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centre. Nuo 2004 m. VDA Studijų prorektorius, nuo 2005 ir 2007 m. dirbo docentu Dailės istorijos ir teorijos katedroje bei Grafikos katedroje.
2004–2005 m. tarptautinių mokslinių konferencijų organizatorius. Nuo 2005 m. daktaro disertacijų rengimo vadovas, nuo 2005 m. disertacijų gynimo tarybų narys, disertacijų oponentas VDU, VDA, VU. Nuo 2006 m. Studijų kokybės vertinimo centro apeliacinės komisijos pirmininkas. 2006–2007 m. Latvijos dailės akademijos magistrų baigiamųjų darbų vertinimo komisijos pirmininkas. 2002 m. ir 2009 m. Lietuvos ir Japonijos architektūros renginių „Rytai-Rytai“ architektūrinių diskusijų moderatorius.
A.Gelūnas yra sukūręs daug grafikos darbų – ciklai „Vidiniai peizažai“ 1993 m., „Struktūra ir energija“ 1999 m., „Punktyrinės teritorijos“ 2003 m.). Taip pat tapybos kūrinių – ciklas „Moters judesys“ 1996 m., „Tėviškės peizažai“ 2008 m. Jo kūryba konceptuali, kontekstuali, jai būdingos įvairios grafikos technikos, dekonstrukcija. Apipavidalino knygų (Julius Keleras. Sniegas, benamis, krentantis 2007 m.).
Nuo 1994 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Prancūzija, Vokietija, Japonija, Belgija, Švedija, Lenkija, Estija); individualios parodos: Tokijas – 1997 m., Kaunas – 1997 m., 1998 m., 1999 m., 2000 m., Ruaja (Piui de Domo departamentas, Prancūzija) – 1997 m., Šiauliai, Klaipėda – abi 1998 m., Leipcigas – 1999 m.
Kuravo parodas, rengia meno simpoziumus, mokslines konferencijas.
Lietuvos Nacionalinės Bolonijos proceso grupės narys (pirmininkas 2004–2008 m.), Europos japonologų asociacijos narys, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Lietuvos filosofų draugijos narys, žurnalo „Acta Orientalia Vilnensia“ redkolegijos narys. Nuo 2008 m. Nacionalinės kūrybinių ir kultūros industrijų asociacijos valdybos pirmininkas.
2010 m. Tautos prisikėlimo partijai atšaukus savo deleguotą Kultūros ministrą R. Vilkaitį[3], Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu paskirtas Lietuvos kultūros ministru.[4]
2012–2016 m. – Lietuvos ambasadorius prie UNESCO. Nuo 2016 m. Seimo narys.
