Lietuvoje ilgai lauktą filmą bus galima išvysti kovo 21 dieną prasidėsiančiame „Kino pavasaryje“. Pirmasis išankstinis festivalio seansas tarsi įspėja, kokia stipri ir drąsi bus šių metų festivalio programa.
Prieš trejus metus įtaigiu istoriniu filmu „Voluinė“ žiūrovams įsiminęs W.Smarzowskis ir naujoje juostoje kalba apie tai, kas jam svarbu, šį kartą – kas slepiama už bažnyčios altoriaus. Vienas labiausiai vertinamų šiuolaikinių lenkų režisierių drąsiai apnuogina katalikų pasaulio nuodėmes.
Filme „Kleras“, kurio pavadinimas yra žodžio „dvasininkija“ sinonimas, pasakojama apie tris Katalikų bažnyčios kunigus, kurie kasmet susitinka atšvęsti tai, kad per nelaimę liko gyvi. Jų gyvenimas kupinas pakilimų, nuopuolių ir žmogiškų silpnybių.
Režisierius W.Smarzowskis sulaukė tikinčiųjų kritikos dėl to, kad puolama Katalikų bažnyčia ir viskas pateikiama vienpusiškai. Į tai jis atkirto, kad kurdamas filmą kalbėjosi su dvasininkų luomo atstovais, o daugelis vaidybinio filmo situacijų paremtos konkrečiais įvykiais.
Filmą „Kleras“ bus galima išvysti programoje „Meistrai“.
„Lenkijoje filmą pamatė daugiau nei 4,5 mln. žmonių, apie jį daug buvo rašoma ne tik Lenkijos, bet ir įtakinguose JAV, Didžiosios Britanijos leidiniuose. Bažnyčios uždarumas kursto aistras visame pasaulyje, tad nenuostabu, kad „Kleras“ sukrėtė visuomenę, išjudino daugelio įsitikinimus.
Tai solidi ir drąsi įžanga į festivalį, atspindinti mums artimą meistriškumo lygį“, – pasakojo programą „Meistrai“ pristatančios „Vilniaus pergalės“ rinkodaros vadovas Justas Razmus.
Šiemet į programą „Meistrai“ atrinkti net 23 pripažintų pasaulio režisierių darbai, tarp kurių: JAV nepriklausomo kino kūrėjo Harmony Korine’o „Pajūrio šlaistūnas“, vieno unikaliausių Meksikos kino kūrėjo Carloso Reygadaso „Mūsų laikas“, nusikalstamų grupuočių pasaulį vaizduojantis Zhangke Jia „Balčiausi yra pelenai“, „Oskaru“ apdovanotas Spike’o Lee „Juodaodis iš Kukluksklano“, „Auksinę palmės šakelę“ pelniusio Hirokazu Koreedos „Vagiliautojai“, rusų provokatoriaus Vitalijaus Manskio „Putino liudininkai“, Irano sistemai nepatogaus meistro Jafaro Panahio „Trys veidai“, kino filosofo turko Nuri Bilge Ceylano „Laukinė kriaušė“, prancūzo Oliviero Assayaso „Dvilypiai gyvenimai“.
