M.Capas – R.Tumino mokinys, kartu su režisieriumi ir bendraminčiais aktoriais kūręs jau trisdešimtą sezoną gyvuojantį Vilniaus mažąjį teatrą ir iki šiol esantis svarbi jo dalis.
M.Capo vaidybinės karjeros pradžia – jo mokytojų režisierių Henriko Vancevičiaus, Irenos Bučienės ir R.Tumino spektakliuose, sukurtuose Lietuvos akademiniame (dabar – Nacionaliniame) dramos teatre. Labiausiai kaip aktorius M.Capas atsiskleidė R.Tumino spektakliuose „Čia nebus mirties“ (1988 m.), Antono Čechovo „Vyšnių sodas“ (1990 m.), Nikolajaus Gogolio „Revizorius“ (2001 m.), Samuelio Becketto „Belaukiant Godo“ (2002 m.), A.Čechovo „Trys seserys“ (2005 m.), kur jis suvaidino ryškius gyvenimo komedijos personažus.
Įsimintinus vaidmenis aktorius sukūrė ir spektakliuose „Motina“ pagal Maksimą Gorkį (rež. Kirilas Glušajevas) ir Vaižganto „Dėdėse ir dėdieniese“ (rež. Gabrielė Tuminaitė). Čia M.Capas subtiliai atskleidžia personažų, paprastų žmonių, bejėgystę ir pasmerktumą, kartais prasiveržiantį šiurkštumu, bet kartu parodo jų meilės ir šilumos ilgesį.
2014 m. už Rapolo Geišės vaidmenį M.Capas pelnė apdovanojimą kaip geriausias antraplanis aktorius V Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje.
M.Capas, įvaldęs dramos ir komedijos žanrus, yra sukūręs nemažai vaidmenų ir kituose teatruose, taip pat kine ir televizijoje. Profesinis aktoriaus meistriškumas pelnė vertintojų palankumą, o besąlygiškas atsidavimas profesijai ir nuoširdumas – Lietuvos žiūrovų meilę.
