Žiūrovams bus parodyti trys vienaveiksmiai baletai: „Geroji žinia“ (pagal Jano van Eycko paveikslą), „Pavasaris“ (pagal Sandro Botticelli paveikslą) ir „Adomo sukūrimas“ (pagal Michelangelo Buanarroti freską). Choreografija bus ir neoklasikinė, ir šiuolaikinė, baletų choreografės – Jelena Lebedeva, Edita Stundytė ir Olga Steponkienė. Jos bandys šiek tiek iliustruoti senojo meno šedevrus, bet kartu ir pažvelgti į juos iš šių laikų perspektyvos.
Muziką šiems baletams sukūrė kompozitorius Giedrius Puskunigis, panaudodamas Renesanso bei šiuolaikinės muzikos stilių sintezę. Tam, kad būtų sukurta harmonija ir dermė, baleto artistų pasirodymas bus derinamas su Manto Jauniškio vadovaujamo Baroko operos teatro atliekamu Antonio Vivaldi-Maxo Richterio koncertų ciklu „Keturi metų laikai“, simbolizuojančiu skirtingus Renesanso epochos žmogaus gyvenimo laikotarpius. Solo smuiku grieš Rūta Lipinaitytė.
Spektakliui vaizdo projekcijas kuria didelę patirtį šioje srityje turintis Imantas Boiko kartu su „Video architects“ kūrybine komanda.
Pagrindinius vaidmenis baletų triptike atliks Olga Konošenko, Igoris Zaripovas, Romas Ceizaris, Jonas Laucius, Greta Gylytė, Eimantė Šeškutė.
Per Motinos dienos išvakarėse surengtą spektaklio pristatymą parodytos ištraukos iš baletų triptiko: primabalerina O.Konošenko įkūnijo Gerąją žinią skelbiančią Mariją – judesiais perteikė besilaukiančios moters sielos dainą, baleto solistas Igoris Zaripovas pristatė ištrauką iš trečiosios baleto triptiko dalies „Adomo sukūrimas“, simbolizuojantį genijaus ir talento gimimą.
„Meilės ir meno Motina – kokia gi mūsų epochos tikroji Moters misija? Visose epochose meno žmonės –filosofai, dailininkai, rašytojai, muzikantai ieškojo įkvėpimo Moters paveiksle. Mūza, kaip Moters paveikslas, nėra vienareikšmė – be jos verkia vaikas, įsimylėjusiam jaunuoliui trūksta oro, genijui neateina įkvėpimas“, – apie spektaklių triptiko ašį per pristatymą kalbėjo projekto autoriai.
Pasak choreografės E.Stundytės, jai norėjosi atkreipti dėmesį į „moteriškosios prigimties pusę, kurią mūsų laikais yra nustelbęs karjerizmas ir kiti prioritetai, pabrėžti švelnią ir subtilią moters prigimtį, motinos meilę savo vaikui ir visam pasauliui, iškelti moterį kaip mūzą, įkvėpėją ir meilės dalytoją“.
Projekto įkvėpėja J.Lebedeva mintį apie baleto kompozicijas Renesanso tema sakė brandinusi gal septynerius metus.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad tai mano svajonė. Man labai patinka Renesansas, tos epochos architektūra, tapyba, skulptūra. Šiais laikais, kai pasaulyje, tiek daug galimybių, informacijos, daug kas supaprastėja, taip pat ir menas. Mūsų baletų triptikas, be kita, ko primins, kokių šedevrų sukurta, koks jų grožis.
Kita vertus, norime parodyti, kokie pokyčiai vyksta žmoguje visą gyvenimą nuo pat gimimo, kiek būna aistrų, jaudulio, ieškojimų.
Atgimimo epocha nuotabiai panaši į mūsų informacinių technologijų amžių, žmogus išgyvena tuos pačius procesus, kuriuos vetina ir mato per tas pačias Atgimimo epochai būdingas prizmes. Per meną žmogus gali išreikšti savo kūrybinį pradą, atskleisti talentą. Bet ar kartais nepamiršta, kas jam davė talentą? Ar neišsikeroja puikybė?“ – per projekto pristatymą samprotavo J.Lebedeva.
Kūrybinė komanda pasitelks naująsias technologijas. Vaizdo projekcijų įmonės „Video architects“ vadovas Linartas Urniežis džiaugėsi kūrybinėmis galimybėmis, kurias atveria Renesanso tema.
„Sujungti istoriškumą su technologijomis ir atiduoti žinutę žiūrovui, kuris pripratęs kiekvieną žiemą žiūrėti kalėdinę pasaką ant Arkikatedros fasado, matyti koncertus su įvairiausiais infošou, – ne taip paprasta, bet įdomu. Mes ieškome kitų kozirių, stengiamės per vaizdinę pusę nustebinti ir suteikti spektakliui dar vieną dimensiją.
Tikimės, kad ta erdvė, kurią mums suteikė Valdovų rūmai, t. y. kiemas, bus jaukaus ir artimo santykio objektas, kuriame bus galima stebėti choreografinę architektūrą, iš kurios mes semiamės vizualinės architektūros.
Jau nemažai metų dirbame su Operos ir baleto teatru, choreografinė plastika, variacijos ir interpretacijos mums pažįstamos, tad bendromis jėgomis spektaklį praturtinsime savo improvizacijomis“, – žadėjo L.Urniežis.
Vaizdo projekcijose bus panaudoti ir paveikslų, kurių tema kuriami baletai, fragmentai.
