Lietuvos menininkėms – istorinis apdovanojimas: Venecijoje laimėjo prestižinį „Auksinį liūtą“

Lietuvos paviljonui 58-oje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje pirmą kartą skirtas pagrindinis bienalės apdovanojimas – „Auksinis liūtas“.

 Opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“.<br>A.Vasilenkos nuotr.
 Opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“.<br>A.Vasilenkos nuotr.
 Opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“.<br>A.Vasilenkos nuotr.
 Opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“.<br>A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br>A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br>A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br>A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br>A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br>A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br>A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br>A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br>A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br>A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br>A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br>A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br>A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br>A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br>A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br>A.Vasilenkos nuotr.
 Lietuvos paviljonas.<br>A.Vasilenkos nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

May 11, 2019, 12:54 PM, atnaujinta Nov 28, 2019, 4:55 PM

Šį apdovanojimą pelnė menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės naujausias kūrinys – opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“.

„Šiame kūrinyje mes nubrėžėme liniją tarp žmogaus kūno trapumo ir Žemės trapumo. Mes labai džiaugiamės, kad šis iš prigimties toks trapus kūrinys buvo pripažintas šitokiu būdu“, – susirinkusiai miniai kalbėjo R.Barzdžiukaitė.

Šiuo kūriniu menininkės nagrinėja klimato kaitos, kūniškumo, ekologijos ir vartotojiškumo temas. Ant 35 tonų smėlio gulinčius ir 8 valandas dainuojančius vasarotojus žiūrovai turi galimybę stebėti iš balkono.

Tokiai kūrinio scenografijai reikalingą erdvę paviljono organizatoriai rado istoriniame Venecijos arsenale, kur anksčiau veikė laivų statykla.

Operoje dalyvauja daugiau kaip 20 atlikėjų. Ji bus atliekama kiekvieną šeštadienį iki pat spalio.

Žadama, kad kūrinio dalimi taps ir patys lankytojai, jie kviečiami kartu su atlikėjais išsitiesti paplūdimyje po netikra saule. Tai padaryti galės iš anksto užsiregistravę ir savo maudymosi kostiumą bei rankšluostį atsinešę asmenys, jie čia turės išbūti ne trumpiau nei tris valandas bei galės skaityti atsineštas knygas, užkandžiauti ar nusnausti.

„Tai didelis Lietuvos šiuolaikinio meno pripažinimas. Kritikų ir žiūrovų susižavėjimas liudija, kad opera „Saulė ir jūra“ nepalieka abejingų. Dėkoju menininkėms ir organizatoriams šiandien įtraukusiems Lietuvos kultūros vardą į Europos ir pasaulio kultūrines diskusijas“, – apdovanojimo įteikimo metu kalbėjo kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Lietuva Venecijos bienalėje dalyvauja 11-ąjį kartą. Šiemet šalis prisistato kartu su dar 89 nacionaliniais paviljonais.

Bienalė rengiama kas dvejus metus, ji laikoma prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje. Lietuva joje dalyvauja nuo 1999 metų. Venecijos bienalė tęsis iki lapkričio 24 dienos.

Kad Lietuvos paviljonas gali sulaukti sėkmės, buvo galima nujausti iš anksto. Jo atidarymą Venecijos bienalėje lydėjo anšlagas ir euforija.

Iš lūpų į lūpas po Veneciją sklindanti legenda apie Lietuvos paviljoną penktadienio vakarą į karinio jūrų laivyno teritoriją sutraukė minią lankytojų. Dar prieš oficialų atidarymą šalies paviljonas imtas liaupsinti Italijos ir pasaulio žiniasklaidoje. Jam buvo siūloma skirti pagrindinį Venecijos bienalės apdovanojimą „Auksinį liūtą“.

Vienas įtakingiausių Italijos meno žiniasklaidos kanalų „Artribune“ drąsiai žarstė pagyras Lietuvai atstovaujančioms menininkėms Rugilei Barzdžiukaitei, Vaivai Grainytei, Linai Lapelytei ir jų operai-performansui „Saulė ir jūra (Marina)“. Žinomas italų žurnalistas ir rašytojas Gianluigi Ricuperati savo straipsnyje, pavadintame „Kodėl Lietuvos paviljonas nusipelno Auksinio liūto“, teigė, kad „būtų tiesiog skandalinga, jei jis nesulauktų jokio paminėjimo, arba nepelnytų apdovanojimo“.

Venecijos karinio jūrų laivyno bazę „Marina Militare“ autorius pavadino mažyčiu lobiu: „Aatvingiavus siauromis, klaidžiomis Venecijos kanalų gatvelėmis, galima rasti paprastai civiliams neprieinamą smaragdinio vandens uosto teritoriją. Čia vos girdimai, net hipnotizuojančiai skamba dainininkų balsai ir kviečia užeiti į apleistą pastatą.“ Publikacijoje išvardinta gausybė priežasčių, kodėl šis paviljonas yra „tikra staigmena, kelianti susižavėjimą, kurianti distancijos nuo realybės įspūdį“.

Performanso atmosfera G. Ricuperati priminė vasarą prie jūros, kaip ir sufleruoja kūrinio pavadinimas. Iš viršaus stebėdami pasirodymą, žiūrovai tampa gyvenimo nuo atostogų iki atostogų liudininkai. Autoriui patiko viskas – tiek „genialus paprastumas, tiek dėmesys fantastiškai išlaisvintiems kūnams, tiek stiprus nostalgijos jausmas“. Žurnalistas teigė pasijutęs lyg seklys, iš viršaus slaptai nagrinėjantis kiekvieną nerūpestingos idilės veikėjo judesį – mat atlikėjai nemato savo žiūrovų, yra panirę tarsi į atskirą pasaulį. „Tokie performansai kaip šis – deimantai, trapiausia meno forma“, – rašė autorius.

Lietuvos paviljoną į rekomenduojamų pamatyti sąrašą dar prieš Bienalės atidarymą įtraukė tokie prestižiniai meno leidiniai kaip „Frieze“ ir „The Art Newspaper“. O po specialios kūrinio peržiūros žiniasklaidai, „The New York Times“ Europos kultūros temų redaktorius Matthew Andersonas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad Lietuvos paviljonas yra jo favoritas.

Lietuvos paviljoną Venecijoje pristato Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Paviljono mecenatai „JCDecaux Lietuva“, „Lewben Art Foundation“, meno centras „The Momentary“ (JAV).

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.