Kaip pastebėjo vienas bardiškos muzikos ekspertas, tai labai demokratiškas festivalis, neatskiriantis atlikėjo nuo klausytojo, visi gali sėdėti prie vieno stalo ir dalintis ratu keliaujančia gitara. Festivalio organizatoriai siekia, kad festivalis būtų ne tik koncertinė vieta, bet ir idėjų kalvė, pažintys, nauji projektai, improvizacija ir provokacija. Tokia kūrybinė komunikacija trunka tris dienas. Šaltinių vanduo senovėje buvo laikomas šventu ir gydančiu. Regis tokių galių turi ir „Dpoezijos Šaltinis“, kurio metu buvo garsiai išpažinta bei išdainuota, tai kas gulėjo širdyje.
Kaip (at)gimė „Dpoezijos Šaltinis“
Festivalis „Dpoezijos Šaltinis“ nėra naujas reiškinys Raseinių krašte. Jis tęsia dainuojamosios poezijos tradiciją, gyvavusią nuo sovietmečio, drauge su „Roko maršu“ įsiliejusią į Lietuvos atgimimo sąjūdžio istoriją, vėliau žinotai kaip „Šaltinis“, siekusiai apdainuoti tai, kas yra artima ir brangu, drauge su Maironiu linguojant „Graži tu mano, brangi Tėvyne“.
Laikui bėgant, dainuojamosios poezijos tradicija Raseinių krašte prigeso, bet nostalgija liko. Laimė klaipėdietis bardas Jonas Baltokas turėdamas ne tik muzikinį pojūtį bei organizacinių gabumų, ėmėsi bendradarbiauti su raseiniškiais ir savo sukurtą „dpoezijos“ ženklą prijungė prie Raseinių „Šaltinio“. Festivalis taip pat turi nuolatinį globėją – raseiniškį verslininką Rosvaldą Kunicką, kuris dalyvius bei svečius priglaudžia savo svetinguose namuose. Jis visą savaitgalį skiria savo dėmesį muzikantams bei svečiams.
Festivalis auga ir tampa tarptautiniu
Šiais metais atlikėjų atranka pagrindinėje scenoje buvo griežtesnė, žiūrovų skaičius padidėjo, o festivalis tapo labiau žinomu. Pernai jame koncertavo svečiai iš Latvijos, šiemet iš Ukrainos. Šiemet pasirodė daugiau kaip 20 atlikėjų, duetų ir grupių. Kai kurie atlikėjai atvyko solo, be grupių: „Baltasis kiras“ – Tautvydas Paulius Augustinas, „Arbata“ – Andrius Zalieska– Zala, „Pinigautojai“ – Gytis Šimelionis ir Donatas Želvys. Nemažą kiekį balsų ir instrumentų valdė garso operatoriai Dominykas ir Paulius. Naujas festivalio akcentas – svečiai iš užsienio. Šiais metais festivalio kartelę kilstelėjo populiarus duetas iš Ukrainos, Vinicos – „Nendrių katinas“.
Svarbi festivalio misija yra auginti atlikėjus ir kurti įvairaus amžiaus bendruomenę. Gražu, kad šiemetinį festivalį pradėjo Aldona Stankutė, po ilgos pertraukos sugrįžusi į sceną. A. Stankutė, save vadinanti nepataisoma romantike, o ne dainuojamosios poezijos pradininke, mat tuo metu kai ji pradėjo savo muzikinę karjerą (1974 – 1975) jau dainavo Kernagis, Babravičius. Dainininkė su nostalgija atsimena pirmą lietuvišką country grupę – „Deficitai“.
J. Baltoko bardų susitikimuose savo muzikines karjeras pradėję ir iki šiol rengiantys pasirodymus „Dpoezijos Šaltinio“ pagrindinėje scenoje tai – Irmos ir Povilo duetas, Dovilė Karpiūtė, Valerijus Šerelis, Alvydas Stalaučinskis, Andrius Jokubauskas bei Domilė Kirstukaitė. Giedrius Čiurinskas – žiemą debiutavęs Klaipėdoje „Dpoezijos Šaltinio“ Ošo scenoje – šiemet grojo festivalyje Daugoduose. „Man patinka, kad Giedriaus dainose yra užprogramuoti šlageriai. Jo dainos labai klasikinės struktūros ir dermių. Tas paprastumas yra dabar jau pakankamai retas“, – sako festivalio vadovas.
Vienas festivalio organizatorių – Justinas Žilinskas šiais metais savo pasirodymą pavadino „lyrika pro sukąstus dantis“ – kovinės energijos dainuojamajai poezijai irgi reikia. Rungties dvasia sklandė ir slemo varžytuvėse, kurias festivalyje trečius metus organizuoja Renata Karvelis. Tikrą užtaisą ant scenos susprogdino Lietuvos kariuomenės pulkininkas Valerijus Šerelis, skambindamas gitara žinutę V. Putinui – „Vova, idi domoi“.
Festivalis stiprus tuomet, kai jame skambantys balsai yra įvairūs. Nudžiugino Gabrielės Pukelytės su draugais pasirodymas. Atlikėja turi savitą pasaulio matymą ir ieško būdų, kaip jį atskleisti. Autentiškai skambėjo ir Juozapo Liaugaudo bei Giedrės duetas, Vilija ir Radvilė, Gintarius ir Aurėja.
Atidumu eilėraščio turiniui, švaria muzikine vibracija išsiskyrė Agnės bei Giedriaus Arbačiauskų duetas. Jų muzika įkvėpta žinomų poetų eilių, papildyta išskirtiniu dėmesiu kiekvienos natos skambėjimui, žiūrovą sukaupė ramiai vakaro meditacijai.
Mindaugas Valiukas ir Valda Bičkutė – Valiukienė, pristatydami savo programą, panaudojo interaktyvų būdą, pakviesdami klausytojus išsiburti ateitį pagal R. Kmitos, G. Grajausko ir kitų skambančius arba Valdos skaitomus tekstus. Tokiomis vilionėmis klausytojai buvo įtraukti į prasmių paieškas eilėraščių posmuose.
Ekspresyviomis rokenrolų ir bliuzų dermėmis išsiskyrė Lukas Norkūnas, grojantis ir solo, ir keturiose grupėse. Savo muziką vadinantis „priedžiaziu arba džiazuojančia poezija“ Andriejus Radčenko jau ne pirmus metus pasirodo festivalyje, improvizuodamas svingo ir lotynų Amerikos ritmais. Festivalyje visada laukiami ir atpažįstami yra vietinių atlikėjų balsai. Dariaus Leveckio sodrus balsas, pritariant gitaros virtuozui Ryčiui Germanavičiui, galima sakyti – šio krašto dainuojamosios poezijos klasika.
Festivalio organizatoriai Jonas Baltokas ir „JieDu“ ( Vilija Gruodytė-Šeputienė, Ramūnas Šeputis) pristatė dainas iš savo naujausio muzikinio albumo „Spalvos“, o vaikams skirtoje programoje – muzikines kompozicijas iš albumo „Ar jau atvažiavom?“.
Deginant festivalio žvėrį – šiaudinę lapę, jaunų atlikėjų poproko grupė „Medus“, ugningai užbaigė šeštadienio koncertą skambiu, čili gardintu muzikiniu kūriniu.
Poezijos skaitymai – panirimas į Šaltinį
Šeštadienio popietėje eiles skaitęs rašytojas Liutauras Dėgesys bardus pavadino vaikais – jie gyvena kaip vaikai, dainuoja kaip vaikai. Į „poetinį fotelį“ Birutei Skaisgirienei taip pat pavyko sukviesti išskirtinių poetų būrį: Eleną Karnauskaitę, Jurgitą Jasponytę, Mindaugą Valiuką, Marių Buroką, Paulių Norvilą, Simoną Bernotą. Tokių rimtų poetinių balsų festivalyje iki šiol dar nebuvo.
Tarptautinis meno simpoziumas Mėlynas šuo
Šių metų festivalio partneriu tapo neatlygintinai veikianti kultūros ir meno platforma – Mėlynas Šuo, prie festivalio prijungusi to paties pavadinimo tarptautinį meno simpoziumą – „Mėlynas šuo“. Meno simpoziumo organizatorė, dailininkė Jurgita Rancevienė džiaugiasi, kad į simpoziumą pavyko pakviesti žinomus Ukrainos ir Lietuvos dailininkus, kurie galėjo dalintis savo žiniomis, plėsti pažintis bendraudami su meno kuratoriais, galeristais ir kolegomis, taip pat festivalio lankytojais. Kaip sako Jurgita – menas turi būti be sienų.
Vienuolika dailininkų iš Lietuvos ir Ukrainos savaitę kūrė įvairiose Lietuvos vietose, o festivalio metu eksponavo savo darbus sodybos aplinkoje. Jų sukurta trijų metrų vėliava plevėsavo festivalio metu, o surišta šiaudinė lapė buvo sudeginta šeštadienio naktį. Simpoziumo meno veidai: Katerina Bilietina, Valentina Ivanova, Konstantinas Afanasijievas, Oksana Boiko, Vadimas Suvorovas, Zlata Šišman (Ukraina) ir Jurgita Rancevienė, Živilė Vaičiukynienė, Erika Petunovienė (Erica Ayte), Inga Lelevičiūtė Žemaitienė, skulptorius Haroldas Černius (Lietuva).
