Unikalios kino juostos iš pusę amžiaus kaupto archyvo keliauja į sąvartyną

Kas turėtų naikinti pelėsį, susidariusį ant kino juostos, kurioje nufilmuoti unikalūs Lietuvos istorijos kadrai, – šią medžiagą valstybei dovanojantis režisierius ar vis dėlto archyvas?

Režisierius S.Beržinis išgyvena dėl savo sukaupto unikalių kino kadrų archyvo.
Režisierius S.Beržinis išgyvena dėl savo sukaupto unikalių kino kadrų archyvo.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 31, 2019, 8:44 AM, atnaujinta Aug 31, 2019, 1:04 PM

Režisierius Saulius Beržinis vieną po kitos meta į šiukšlių dėžę kino juostas iš savo kone pusę amžiaus kaupto archyvo. Tai, kas išmestoje juostoje nufilmuota, smulkiai aprašo ir įkelia į internetą.

Kūrėjas taip elgiasi todėl, kad Centrinis valstybės archyvas atsisakė priimti jo išsaugotas kino juostas, nes jos esą pažeistos pelėsio.

Sprendžiant iš šių aprašymų, šiukšlių dėžėje atsidūrė žiauriai išniekinto ir savo skriaudėjus nužudžiusio sovietų kariuomenės eilinio Artūro Sakalausko advokatės garsiai skaitoma ir komentuojama lietuvio byla, kadrai su garsių režisierių Juozo Miltinio, Vytauto Žalakevičiaus interviu.

Į sąvartyną tikriausiai pateks interviu su rašytojo Thomo Manno dukterimi Elizabeth Mann-Borgese, kuri būdama vienuolikametė vasarą praleido tėvo name Nidoje, taip pat pokalbis su sovietų armijos Pskovo divizijos desantininku Olegu Kriučioku, po 1991 metų sausio 13-osios perėjusiu į Lietuvos pusę.

Šiukšlių dėžė su režisieriaus juostomis yra LRT kieme, nes nacionalinio transliuotojo pastate patalpas nuomojasi S.Beržinio studija „Kopa“.

Priėmė tik dalį dėžių

Supratęs, kad sulaukus 68 metų laikas pasirūpinti sukauptomis kino juostomis, S.Beržinis apie tai kalbėjosi su Centrinio valstybės archyvo Vaizdo ir garso dokumentų skyriaus vadovu Nikolajumi Gubanovu.

Jis lyg ir sutikęs kino juostas priimti.

Bet kai 20 dėžių su kino juostomis buvo nuvežtos į archyvą, jo darbuotoja pareiškė, kad jos supelijusios ir kenkia sveikatai.

Tiesa, devynias dėžes vis dėlto priėmė.

Tuomet režisierius liepė išmesti visas nepriimtas juostas į šiukšlių dėžę.

Jaučiasi kaip mamutas

„Jaučiu, kad žlunga visa mano gyvenimo prasmė, viskas, dėl ko gyvenau. Visada norėjau kurti filmus apie tai, kas svarbu.

Bet privatus žmogus archyvų saugoti negali. Jei valstybei šie kadrai nėra vertybė, jie turės keliauti į sąvartyną“, – „Lietuvos rytui“ sakė S.Beržinis.

– Ar negaila išmesti unikalių kadrų? – paklausėme režisieriaus.

– Mano studentai nežino, kas tas V.Žalakevičius. Taigi į konteinerį – ir tokią medžiagą. Jaučiuosi kaip mamutas, kuris šaukia, kad ledynmečiu buvo geriau.

– Ar labai sunku nuvalyti pelėsį nuo kino juostos?

– Visais laikais pelėsį lengvai nuvalydavo zomša.

Bet juostas restauruoti yra archyvo pareiga. O jei juostų nepriima dėl pelėsio, tai jo buvimas turi būti nustatomas rimčiau, o ne iš akies.

Jei iš pradžių nustatė, kad visos mano 20 juostų užkrėstos pelėsiu, o po to 9 priėmė, negi per tą laiką pelėsis dingo?

Manau, tai išgalvota priežastis nepriimti juostų.

– Ar sunku nukopijuoti kino juostą į skaitmeninę laikmeną?

– Visame pasaulyje archyvai skaitmeninami.

Mūsų archyvas turi visą reikalingą aparatūrą. Bet archyvuose atlyginimai maži, žmonės per dienas geria kavą. Negi jie užsiims rimtais darbais?

Rizikuoja užkrėsti saugyklą

Centrinio valstybės archyvo Vaizdo ir garso dokumentų skyriaus vadovas N.Gubanovas sakė apgailestaujantis, kad dėl pelėsio negali priimti S.Beržinio kino juostų.

Neseniai archyvas taip pasielgė su kito garsaus režisieriaus Roberto Verbos kino juostomis, užkrėstomis pelėsiu, kai jas atvežė kūrėjo našlė Laima Pangonytė.

Anot N.Gubanovo, priimdamas saugoti pelėsio paliestas juostas archyvas rizikuoja juo užkrėsti visą savo saugyklą.

Archyvo darbuotojas neabejoja: net visas S.Beržinio juostas išvalius zomšiniu skudurėliu pelėsio liktų kraštuose esančiose juostos skylutėse.

N.Gubanovas patvirtino, kad archyvas turi įsigijęs šiuolaikinę aparatūrą ir nufilmuotus vaizdus gali perkelti į skaitmenines laikmenas, bet esą tuomet juostų pelėsis užkrėstų ir pačią aparatūrą.

Šiuo metu archyve specialiose saugyklose saugoma per 40 tūkstančių kino juostų dėžių.

200 valandų vaizdų

Kelias dešimtis dokumentinių filmų sukūręs S.Beržinis per pusę amžiaus yra sukaupęs apie 200 valandų kino juostų, kuriose nufilmuoti kadrai niekur nepanaudoti.

Režisieriaus skaičiavimais, tai – 2400 dėžių (4 valandos filmuotos medžiagos – 24 dėžės, kiekvienas įrašas turi vaizdo ir garso juostas).

Dėžės su kino juostomis buvo saugomos S.Beržinio ir jo motinos aktorės Genovaitės Jasiūnaitės būsto rūsiuose, taip pat studijoje „Kopa“.

Iš pirmų lūpų

Vytautas Damaševičius

Dokumentinių filmų režisierius ir operatorius

„Ką reiškia pelėsis ant kino juostos? Nežinau ir nesuprantu. Jei buvo įvykis, o tu jį nufilmavai ir turi vienintelę medžiagą, archyvas privalo ją gelbėti.

Suprantu, kad visko saugoti neįmanoma, reikia daryti atranką. Bet kalbėti apie pelėsį – nerimta.

Mano manymu, archyvas neturi finansavimo ir iškėlė labai griežtus reikalavimus juostoms, kurios siūlomos jam saugoti. Juk viską reikia iššifruoti ir aprašyti, o tai – didelės darbo sąnaudos.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.