Pasidairius po įvairiose miesto vietose įsikūrusias bibliotekas susidarė labai margas vaizdas.
Vienos švyti naujais dažais, kitų fasadus padeda paremontuoti net gyventojai, dar kitos laukia didelių atnaujinimo darbų.
Laiko pasigražinti iki 2022 metų dar yra. Bet svarbu ne tik bibliotekų fasadų grožis.
Vidus jau atnaujintas
Kauno savivaldybei priklauso V.Kudirkos viešoji biblioteka, turinti net 23 padalinius įvairiausiose miesto vietose.
Seniausias iš jų – Žemuosiuose Šančiuose veikiantis skyrius. Jis įsikūręs Sandėlių gatvėje esančiame tarpukariu iškilusiame pastate, kurio didžiojoje dalyje dabar šeimininkauja Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras.
Išties įspūdingas pastatas gana apleistas, fasadas prašyte prašosi atnaujinimo. Bet užsukus į bibliotekos vidų atsiveria visai neseniai atnaujintos šviesios erdvės.
Pradžia buvo Šančiuose
Bibliotekininkė Saverija Paliulionytė pasakojo, kad viešųjų bibliotekų istorija Kaune prasidėjo 1923 metais būtent Šančiuose.
Tuomet prie pradinės mokyklos A.Juozapavičiaus prospekte buvo atidaryta Šančių liaudies skaitykla. Einant laikui biblioteka vis būdavo perkeliama į kitus pastatus.
Kai 1939 metais Drobės ir Sandėlių gatvių kampe buvo pastatyta pradinė mokykla, į šalia esantį priestatą įsikėlė biblioteka. Karo metais ji buvo dar kartą iškelta kitur, bet 1947 metais sugrįžo į Sandėlių gatvę, kurioje skaitytojų laukia iki šiol.
„Priestatas buvo statytas specialiai bibliotekai. Tada patalpos užėmė du aukštus. Sovietmečiu liko tik vienas aukštas, kuriame esame įsikūrę ir dabar. Iš anų laikų liko vienas įdomus palikimas – į antrąjį aukštą vedantys sraigtiniai metaliniai laiptai“, – rodė bibliotekininkė.
Laukia fasado remonto
Šančių bibliotekoje per mėnesį apsilanko apie pusantro tūkstančio skaitytojų ir nemažai lankytojų, kurie ateina paskaityti spaudos ar pasinaudoti internetu.
„Ateina ir mokinių, ir suaugusiųjų. Tarp jų yra ir labai vargingų žmonių, po kurių apsilankymo tenka atidaryti langus ir vėdinti patalpas, bet priimame visus“, – sakė bibliotekininkė.
Bibliotekos patalpos buvo suremontuotos 2017 metais. Jos darbuotojai laukia, kada bus atnaujintas ir pastato fasadas, nes Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro vadovai tokių užmojų turi.
Restauravo vertingas detales
Ne ką mažiau įdomi biblioteka veikia ir Žaliakalnyje, Raseinių gatvėje. Tai – Zigmo Kuzmickio padalinys.
Įspūdingą tarpukario laikų privatų dviejų aukštų namą dar dengia statybininkų pastoliai. Baigiamas atnaujinti namo fasadas, bet viduje biblioteka veikia.
Greta modernios bibliotekos įrangos puikiai dera atnaujintos tarpukariu name buvusios interjero detalės – medinės lauko durys, mediniai laiptai su turėklais, medinės stumdomosios durys su gėlių ornamentais, anksčiau skyrusios svetainę ir valgomąjį, o dabar – Leidinių skyrių ir skaityklą.
Antrajame aukšte nedidelėje salėje likusios senos baltai dažytos sieninės spintos. Kitame kambaryje, kur galima paruošti pamokas ar paskaityti, saugomi keli įspūdingi Z.Kuzmickiui priklausę baldai.
Padovanojo savo namą
Bibliotekos vedėja Aušra Kalčytė pasakojo, kad namas, kuriame įsikūręs Z.Kuzmickio padalinys, pastatytas 1938 metais. Jo savininkai buvo Vytautas Linartas su žmona Irena Mačiūte-Linartiene.
Po karo šiame Žaliakalnio name kurį laiką veikė darželis, buvo įsikūrusi sporto mokyklos administracija. 1995 metais išeivė I.Mačiūtė-Linartienė namą padovanojo savo mokytojo literatūrologo Z.Kuzmickio vardu pavadintai bibliotekai-muziejui.
Z.Kuzmickis tarpukariu ir sovietmečiu buvo žymus kaunietis, literatūros istorikas, kalbininkas, pedagogas. Rašė publicistinius straipsnius, eilėraščius, noveles, pasakėčias.
Atvyksta per visą miestą
Jei senieji namo savininkai užsuktų į dabartinę Z.Kuzmickio biblioteką, tikriausiai nustebtų. Joje teikiamos ne tik tiesiogiai su šia įstaiga susijusios paslaugos. Rūsyje įkurtas pabėgimo kambarys, kuriuo naudotis galima nemokamai.
Sena veranda paversta vaikų žaidimų kambariu ir žaisloteka. Joje lankytojai gali rasti ir pasiskolinti įvairiausių žaislų.
Atiduoti vieno spalvingo muzikinio žaislo į biblioteką užsukusi Jorūnė Gudaitienė sakė, kad į šį bibliotekos padalinį Žaliakalnyje specialiai atvyksta iš Šilainių.
„Anksčiau pastatas buvo gana apleistas. Pernai, kai buvo atnaujintas, ėmiau čia lankytis nuolat, nes tik čia galima pasiskolinti žaislų. Tai puiki paslauga, nes vaikams savi žaidimai greitai nusibosta, kaupiasi namuose, o dabar naujų pirkti beveik nereikia. Ir visa aplinka čia labai jauki, tokių bibliotekų galėtų būti ir daugiau“, – džiaugėsi kaunietė.
Fasadą dažė gyventojai
Kalniečių gyventojai traukia į biblioteką, įsikūrusią vieno Savanorių prospekto penkiaaukštyje. Iš pirmo žvilgsnio nelabai išvaizdus bibliotekos padalinys turi nepaprastą istoriją.
Bibliotekininkė Gražina Drimeikienė pasakojo, kad Kalniečių biblioteka veikia nuo 1954 metų. Ji buvo įkurta vieno Taikos prospekto namo patalpose, kurių plotas tebuvo 22 kvadratiniai metrai.
1970 metais Savanorių prospekte pastačius 226-uoju numeriu pažymėtą daugiabutį pirmame aukšte turėjo būti Radijo gamyklos ambulatorija. Bet buvo nuspręsta čia perkelti Kalniečių bibliotekos padalinį.
„Lietuvai atkūrus nepriklausomybę verslininkai norėjo vietoj bibliotekos įkurti viešbutį. Reikėjo nemažai pakovoti, kad išliktume. Dabar name kitose pirmojo aukšto patalpose taip pat veikia viešbutis. Verslininkai savo patalpų fasadą perdažė, o mūsų lauko sienos liko išpaišytos. Tačiau namo gyventojai pasistengė, kad ir mūsų fasadas atrodytų gražiau“, – pasakojo bibliotekininkė.
Bibliotekos vidus, nepaisant apšiurusios išorės, atnaujintas.
Įsikūrė vietoj poliklinikos
Aleksoto padalinys veikia dviejų aukštų name Veiverių gatvėje. Čia biblioteka su skaitykla įsikūrė 2002 metais.
Bibliotekos vedėja Asta Bareckienė pasakojo, kad mūriniame sovietmečiu pastatytame name veikė Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinys.
„2002 metais pirmasis aukštas buvo paskirtas bibliotekai, o 2008 metais, kai poliklinika buvo iškelta į greta esantį namą, užėmėme visą pastatą. Tada namas buvo apskardintas. Prieš kelerius metus visiškai atnaujintas bibliotekos vidus“, – sakė bibliotekos vedėja.
„Berželio“ padalinio, esančio Taikos prospekte, patalpos tiek viduje, tiek išorėje suremontuotos ir tai tarsi šviesos spindulėlis, nes aplink įsikūrę įvairūs smulkieji verslininkai dirba apšiurusiuose statiniuose.
Permainų bus ir šiemet
V.Kudirkos viešosios bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Monika Straupytė sakė, kad per keletą pastarųjų metų buvo atnaujinta net 11 bibliotekos padalinių. Į naujas patalpas perkelti Panemunės ir Neries padaliniai.
„Artimiausiu metu permainos laukia centrinio bibliotekos pastato, esančio Laisvės alėjoje. Ilgą laiką neremontuotas kultūros paveldo objekto vidus bus pritaikytas bendruomenės poreikiams, žmonėms, turintiems judėjimo negalią, lankytojams bus pasiūlyta naujų paslaugų“, – sakė M.Straupytė.
Bibliotekoje bus įkurta Dizaino inovacijų laboratorija, skirta miesto bendruomenei, o ypač 14–19 metų jaunuoliams.
Šiais metais V.Kudirkos bibliotekos atstovai planuoja į naujas patalpas Baltų prospekte, „Santaros“ gimnazijoje, perkelti Šilainių biblioteką, kuri šiuo metu veikia nuomojamose patalpose kitoje prospekto vietoje.
2017 metais, atidarius naujai suremontuotą Šančių padalinį, Sandėlių gatvėje prie jo prijungtas „Ryto“ padalinys, prie Girstupio padalinio prijungtas „Saulėtekio“ padalinys, į naujai įrengtą Vaikų literatūros skyrių V.Krėvės prospekte savo veiklą perkėlė „Švyturio“ padalinys.
Teikia papildomų paslaugų
Pasak bibliotekos atstovės, siekiama, kad kiekvienas bibliotekos skyrius ar padalinys šalia tradicinių bibliotekos paslaugų turėtų ir kokį nors išskirtinumą.
Pavyzdžiui, Jaunimo, meno ir muzikos skyrius senamiestyje – jauki erdvė, kurioje taip pat teikiama papildoma paslauga – į namus iš šios bibliotekos galima pasiskolinti filmų ir vinilinių plokštelių.
Centrinėje bibliotekoje Laisvės alėjoje į namus galima pasiskolinti ne tik popierinių knygų, bet ir elektroninę knygų skaityklę.
Į bibliotekos skyrius ir padalinius, kuriuose yra pianinai, muzikos mokyklose besimokantys ir namuose neturintys instrumento mokiniai kviečiami ateiti repetuoti.
Techninės kūrybinės dirbtuvės įkurtos bibliotekos Girstupio padalinyje.
Jose jaunieji išradėjai kviečiami iš senos nebenaudojamos technikos kurti savo svajonių projektus.
Bibliotekininkai – aktyvūs, idėjų nestokoja
Dalius Drevinskas
Komandos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komunikacijos atstovas
„Kaune esančių bibliotekų atstovai yra aktyvūs ir nestokoja idėjų. Ir miesto, ir apskrities bibliotekos prisijungia prie mūsų sumanytų projektų arba renginių, idėjų pasiūlo patys.
Štai švenčiant Laimės dieną, kurią sumanėme mes, bibliotekos savo patalpose organizavo įvairius smagius renginius. V.Kudirkos bibliotekos padaliniuose kvietė lankytis su augintiniais, organizavo įvairius žaidimus.
Kauno apskrities bibliotekoje pašokti ir pasijusti laimingi galėjo senjorai.
Esame paskelbę kvietimą siūlyti idėjas, kokius renginius ir projektus galima įgyvendinti iki 2022 metų ir tais metais. Tikiu, kad bibliotekos bus vienos aktyvių bendruomenių, nes originalių minčių darbuotojai nestokoja.“
Laukia lėšų pastato atnaujinimui
Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotojai ir lankytojai gyvena laukimu. Kol kas pagrindinis bibliotekos pastatas Radastų gatvėje ir bibliotekos padalinys K.Donelaičio gatvėje stovi nepakitę nemažai metų.
Bibliotekos administratorė Raminta Maleckienė sakė, kad pagrindinis pastato atnaujinimo idėjų projektas jau parengtas. Bibliotekos atstovai yra pateikę paraišką jo atnaujinimo finansavimui gauti.
„Manome, kad pastatas 2022 metais dar bus atiduotas statybininkams ir atnaujinimo darbai galėtų baigtis 2023 metais. Tuo metu glausimės K.Donelaičio gatvėje esančios bibliotekos patalpose“, – sakė R.Maleckienė.
Kada ir ar bus atnaujintas tarpukariu pastatytas bibliotekos statinys K.Donelaičio gatvėje, kuriam jau ne vienus metus reikia remonto, nežinia.
