Menininkai iš Kauno, Airijos ir Olandijos bendravo su Žemųjų Šančių, Kalniečių ir Žaliakalnio bendruomenių nariais, klausėsi pasakojimų apie jų gyvenamuosius rajonus ir ant niūrių statinių, pro kuriuos kasdien vaikšto vietiniai gyventojai, ėmėsi kurti piešinius.
Piešinių ciklo autore tapo pati vienos bendruomenės gyventoja.
Tai – tarptautinis projektas „Sienų menas – bendruomenėms“, skirtas gyventojams aktyvinti ir labiau jiems sutelkti.
Pradėjo kurti piešinių ciklą
Žemuosiuose Šančiuose ant betoninės tvoros pamažu randasi visa piešinių galerija. Ją kuria vietinė gyventoja tautodailininkė Audra Fiserienė-Toleikytė.
Kol kas moteris ištapė vieną tvoros bloką. Piešinyje matyti sena Žemiesiems Šančiams būdinga medinė tvora, senolis, žvelgiantis į Nemuną, greta guli apversta valtis. Praeiviai jau dabar sustoja prie piešinio, fotografuojasi ir laukia naujų kūrinių.
A.Fiserienė-Toleikytė pasakojo, kad piešti mėgo nuo vaikystės, tačiau profesionalia dailininke netapo. Prieš dvejus metus vėl paėmusi teptuką prisiminė šį pomėgį. Išgirdusi apie projektą, skirtą miesto bendruomenėms, ji pasišovė ištapyti negražią 16 blokų tvorą, nors iš pradžių tai planavo padaryti profesionalūs dailininkai.
„Ant tvoros dar nupiešiu įvairių žmonių, pavaizduosiu gaidį, kėdžių, stalą, taką, sūpynes, vartus ir visokių kitokių detalių. Piešiniai susilies su tvorą supančia gamta. Ši Nemuno pakrantė yra mėgstama vietinių žmonių poilsio vieta, todėl noriu, kad ji taptų dar patrauklesnė“, – sakė A.Fiserienė-Toleikytė.
Prisidėjo patys gyventojai
Žaliakalnyje, Seinų gatvėje, prie 6-ojo namo ant privačių garažų kuria patyręs menininkas Vytenis Jakas. Šie garažai kauniečiams svarbūs, bet aplinkos nepuošė.
„Vienas garažo savininkų sakė, kad pats sugeba nubrėžti tik linijas. Susimąsčiau, ką iš tų linijų būtų galima padaryti.
Pačiame garaže pamačiau seną simpatišką automobilį. Tai ir įkvėpė kūrinio idėją. Beje, automobilio savininkui ji taip patiko, kad man padėjo piešti“, – sakė V.Jakas.
Menininkas darbo dar nebaigė. Ant greta esančios tvoros jis pamatė vietinės mergaitės Justinos nupieštą gėlę, kuri buvo skirta čia gyvenančiai senolei.
„Drauge su Justina nupiešime ir daugiau gėlių“, – pasakojo V.Jakas.
Jis patenkintas, kad tapo vietinių gyventojų idėjų ir jų pastangų gražinti savo aplinką vienytuoju.
Nupiešė net tris darbus
Kalniečiuose, Muravos gatvėje, tarp daugiabučių daugybę metų stovi senas katilinės pastatas. Jį ištapė jau tarptautinė komanda.
Kaunietis menininkas Timotiejus Norvila-Morfai pasakojo, kad vietiniai gyventojai prisiminė, jog prieš iškylant Kalniečių daugiabučiams čia buvo tikras kaimas, kur ganėsi karvės, važinėjo žemės ūkio technika. Menininkas tai ir nupiešė.
Ant kitos kitos sienos jo kolegė iš Airijos Magdalena Karol nupiešė rankas, kurios laiko braškes ir jomis tarsi dalijasi.
Menininkė pastebėjo, kad Kauno bendruomenių nariai mielai dalijasi savo gėrybėmis, mintimis ir šiluma, yra vaišingi.
Menininkas iš Olandijos Wesley van Heugtenas nupiešė varnas.
„Varnos yra išminties simbolis, jos neatskiriama gyvenimo dalis, nors patys žmonės dažnai nėra išmintingi“, – apie savo piešinį sakė autorius.
Žmonės norėjo burtis ir bendrauti
Saulė Juzelėnienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė:
„Kauno savivaldybę pasiekė menininkų iš Airijos prašymas supažindinti su Kauno gatvės meno atstovais, nes jie norėtų užmegzti ryšius. Kadangi pažinojau aktyvių kauniečių, kurie savo kūriniais ir iki šiol skatino bendruomenes gražinti aplinką, kilo idėja sukurti tarptautinį projektą.
Pastebėjome, kas bendruomenių nariai labai domėjosi galimybe bendrauti su menininkais, papasakoti apie savo gyvenimą. Ypač maloniai nustebino Žemųjų Šančių bendruomenės narės A.Fiserienės-Toleikytės noras pačiai papuošti savo rajono aplinką.
Atsirandant piešiniams mačiau, kad vietiniai žmonės prie jų sustodavo, domėjosi, kas ir kodėl čia piešiama. Projektas, mano nuomone, tikrai prisidėjo prie bendruomenių aktyvinimo, suartėjimo. Juk graži aplinka skatina ten dažniau burtis ir bendrauti.“
