Pietų Korėjos režisieriaus Bong Joon Ho ir jo „Parazito“ pergalė revoliucinga keliais aspektais. Visų pirma per daugiau kaip 90 kino premijos metų geriausiu pripažintas ne anglakalbis filmas.
Be to, jis laimėjo kitus pagrindinius prizus: geriausio originalaus scenarijaus, geriausio tarptautinio filmo ir geriausio režisieriaus. Tai pirmoji Pietų Korėjos ir paties Bong Joon Ho pergalė „Oskarų“ ceremonijoje.
Kadangi Bong Joon Ho ne tik nufilmavo „Parazitą“, bet kartu su Han Jin Wonu parašė scenarijų, taip pat buvo vienas juostos prodiuserių, per vieną vakarą asmeniškai jis gavo iškart keturis „Oskarus“ – iki tol tai buvo pavykę tik Waltui Disney 1954-aisiais.
Antra, konservatyvią Amerikos kino meno ir mokslo akademiją labai sunku išjudinti.
Tai ne ta auditorija, kuri panorės pagrindinę Amerikos kino premiją atiduoti užsienietiškam filmui.
Antai „The Hollywood Reporter“ paskelbė pluoštą balsavimo biuletenių, kuriuose akademikai dėstė savo nuomonę apie šių metų nominantus.
Vienas jų kategorijoje „Geriausias filmas“ parašė, kad „Oskaras“ – Amerikos premija, vadinasi, ją turi gauti amerikietiškas filmas.
Maža to, į „Twitter“ pateko informacija, kad kai kurie akademikai net nežiūrėjo „Parazito“, nes paprasčiausiai nenorėjo skaityti subtitrų.
Bet, kaip sakė pats Bong Joon Ho atsiimdamas Auksinį gaublį už geriausią užsienio filmą, tik keletas colių subtitrų skiria mus nuo daugybės neįtikėtinų filmų.
Ir apskritai, pasak jo, visų režisierių kalba viena – kino kalba.
Matyt, akademikai, kurie su juo sutinka, vis dėlto persvėrė tuos, kurie orientuojasi tik į anglakalbį kiną.
Ši persvara žymi rimtus poslinkius kino premijos baruose: vadinasi, bandymai atnaujinti akademijos kraują nebuvo bevaisiai ir subrendo nauja kino akademikų karta, norinti permainų.
Be to, ši pergalė jeigu ir negriauna anglakalbio kino hegemonijos pasaulyje, vis dėlto yra žvilgsnis į kitą pusę, bylojantis apie pasirengimą atkreipti dėmesį į užsienio filmus.
Anksčiau kitakalbiai filmai galėjo tikėtis tik nominacijos kategorijoje „Geriausias filmas užsienio kalba“, kuri mažai domino amerikiečius.
Nuo šių metų nominacija pervadinta į „Geriausią tarptautinį filmą“ – Amerikos kino akademikams tai atrišo rankas ir jie tuo puikiai pasinaudojo.
Beje, jau pernai buvo pastebėta tokia tendencija – dešimt nominacijų Alfonso Cuaróno filmui „Roma“, kuriame kalbama ne tik ispaniškai, bet ir Meksikos mištekų regiono aborigenų kalba.
Bet nors tuomet „Roma“ ir gavo tris „Oskarus“, pagrindinis apdovanojimas teko Peterio Farrelly „Žaliajai knygai“.
Tačiau šiais metais akademija jau žengė iki galo.
Daugelis netikėjo „Parazito“ pergale ne tik dėl akademijos konservatyvumo, bet ir todėl, kad visi apdovanojimai, pagal kuriuos įprasta nuspėti „Oskaro“ laimėtojus, atiteko Samui Mendesui ir filmui „1917“: jis tapo geriausiu Auksinio gaublio, Prodiuserių gildijos, Scenaristų gildijos ir BAFTA filmu, S.Mendesui įteiktas Auksinis gaublys ir Režisierių gildijos apdovanojimas už režisūrą.
Anksčiau tai būtų reiškę viena – pergalingą „Oskarą“.
Beje, lažybininkai irgi prašovė – dauguma statė už S.Mendeso ir „1917“ pergalę.
Visa tai liudija, kad nauji laikai reikalauja naujų instrumentų „Oskaro“ laureatams atspėti.
Bong Joon Ho prieš Kanų kino festivalį nuoširdžiai manė, kad „Parazitas“ niekada nelaimės Auksinės palmės šakelės.
Jis manė, kad sukūrė korėjietišką filmą, kurio daugelis aspektų pasirodys nesuprantami užsienio publikai.
Galiausiai „Parazitas“ ne tik laimėjo pagrindinį Kanų kino festivalio prizą, bet ir įkvėpė neįtikėtiną kino bendrijos vienybę: jo pergale džiaugėsi visi.
Filmas „Parazitas“, pasakojantis apie tai, kaip susiklosčiusi visuomenės sistema verčia žmones parazituoti vieniems ant kitų, pasirodė nepaprastai aktualus ir surado atgarsį akademikų širdyse.
Maža to, „Parazitas“ ne tik aštrus socialinis, bet ir patrauklus neįprastos struktūros filmas, kupinas kvapą gniaužiančių siužeto posūkių, o tai daro jį visiškai tinkamą „Oskaro“ formatui.
Kitaip nei „Parazitas“, „1917“ – nors ir gražus, bet labai jau senamadiškas filmas.
Kaip tik už grožį jis ir įvertintas „Oskaru“ operatoriui Rogeriui Deakinsui, taip pat prizais už geriausius vaizdo ir garso efektus.
Paprastai „Oskaro“ premija, net jei būna akivaizdūs kandidatai laimėti, palieka erdvės įvairiems netikėtumams.
Šiemet jų sumažėjo iki dviejų nominacijų – geriausio filmo bei geriausio režisieriaus ir, kaip matome, išties pateikė staigmeną.
Visose kitose kategorijose prizai buvo tarsi išdalyti iš anksto: Bradas Pittas, Joaquinas Phoenixas, Renee Zellweger, Laura Dern, „Džokerio“ garso takelio autorė islandų kompozitorė Hildur Gudnadóttir – visi pastarajame apdovanojimų sezone jau gavo ne vieną kiek žemesnio rango premiją, kol galiausiai jas vainikavo „Oskaras“.
Komedija virsta trileriu
* Po pergalės Kanų kino festivalyje „Parazitas“ jau buvo plačiai aptartas, bet „Oskaro“ laimėjimo proga dar kartą jį priminsime. Didžiajame ekrane Lietuvoje jį bus galima pamatyti per festivalį „Kino pavasaris“.
* „Parazitas“ – istorija apie linksmuosius ir išradinguosius, kurių gyvenimas staiga virto košmaru. Tai universali, visiems suprantama istorija apie socialinį susisluoksniavimą ir klasinį kerštą, ypač aktuali ekonominės krizės ir artėjančios pasaulio pabaigos epochoje.
* Pagal siužetą nevykėlių šeima, gyvenanti pusrūsyje, pamažu įsiskverbia į turtingus namus, tapdami auklėtojais, vairuotojais ir tarnaitėmis nieko neįtariančioje pasiturinčioje šeimoje. Ir tik tam, kad suprastų, jog turtingieji taip pat turi rūsį, iš kurio faktiškai neįmanoma ištrūkti.
* Šis filmas – populiariausių žanrų sprogstamasis užtaisas: komedija virsta trileriu, nuo kurio krykštauja tokio posūkio nesitikėję žiūrovai, o į pabaigą tampa rimta, filosofine drama su daugybe poskonių. „Sluoksniuoto pyrago“, kuriame kiekvienas žiūrovas randa tai, kas jam patinka, principas ir šįkart pasiteisino.
* Vakarų kino klasikų, pavyzdžiui, Alfredo Hitchcocko, filmų citatos, iškart atpažįstamos viso pasaulio kino mėgėjų, net jei jie nematė originalų, palengvina filmo žiūrėjimą. Ypač turint galvoje, kad žodžiai „Azijos kinas“ dar neseniai buvo sąvokos „kinas ne visiems“ sinonimas.
* Puiki tiek pagal Europos, tiek pagal Holivudo standartus filmo techninė kokybė – jis buvo nominuotas „Oskarui“ geriausio montažo ir geriausio dailininko darbo kategorijose.
* Beje, ta kokybė visiškai nestebina tų, kurie bent truputį pažįstami su komerciniu Azijos kinu. Iš jo seniai idėjų semiasi Vakarų kino metrai, kaip antai Martinas Scorsese ar Quentinas Tarantino.
* Režisierius Bong Joon Ho plačiajajai publikai ne tiek žinomas kaip minėtieji Holivudo klasikai, bet paskui jį driekiasi kultinių filmų šleifas. Tarp jų – Pietų Korėjoje nufilmuoti „Prisiminimai apie žmogžudystę“ („Memories of Murder“) ir „Šeimininkas“ („The Host“) arba Amerikoje sukurti trileriai „Sniego traukinys“ („Snowpiercer“), rodytas Lietuvoje „Kino pavasaryje“, ir „Okja“.
* Bong Joon Ho turi įgimtą pasakotojo talentą, kurį galima palyginti su tuo, kuriuo kadaise buvo apdovanotas Stevenas Spielbergas.
* Galima neabejoti, kad po sėkmės „Oskarų“ dalybose į jį mirtinai įsikibs Holivudas, o HBO jau derasi dėl anglakalbio serialo „Parazito“ pagrindu. Nors, kaip pažymi kino specialistai, filmai gimtąja kalba ir remiantis Pietų Korėjos medžiaga jam nusiseka geriau nei tarptautiniai projektai.
Parengė Milda Augulytė
