Valdovų rūmuose – ypatingos dienos: tai galima patirti kartą per metus

Kelerius metus ieškojęs savo vietos Vilniaus kultūros kalendoriuje LDK Valdovų rūmų muziejaus rengiamas Tarptautinis Marco Scacchi senosios muzikos festivalis pagaliau surado puikią datą – tarp Šv. Kazimiero ir Senosios muzikos dienų.

 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
 6-ąjį M.Scacchi senosios muzikos festivalį pradėjo choras „Aidija“.<br> V.Abramausko nuotr.
Daugiau nuotraukų (22)

Lrytas.lt

2020-03-10 11:42, atnaujinta 2020-03-10 13:10

Tad dvi savaitės iki kovo 21-osios Valdovų rūmuose – ypatingos: autentišką atmosferą jų menėse kuria rūmuose kažkada galbūt skambėjusi mažai žinoma senoji LDK muzika.

Pasak festivalio koordinatoriaus Vytauto Gailevičiaus, nemažai projektų būtent festivalyje pradeda savo kelią, yra kuriami specialiai šia proga.

Mini valdovo jubiliejų

Šeštadienį prasidėjęs jau 6-asis M.Scacchi festivalis priverčia nusistebėti, kaip toli nuo jo atsiradimo pažengta puoselėjant senąjį Lietuvos muzikinį paveldą.

Po šio renginio skėčiu sugyvena daug šaunių lietuviškų iniciatyvų ir mezgasi tarptautinės draugystės. Tarkime, tik pernai ši senosios muzikos šventė tapo 21 šalį vienijančio Europos senosios muzikos tinklo (REMA) nare, o jau šiemet tinklas siunčia į festivalį šveicarų ansamblį „Profeti della Quinta“. Kovo 12-ąją jis publiką supažindins su tradicijomis, atkeliavusiomis į Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvarą pirmiausia Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto motinos Bonos Sforcos dėka.

Žygimantas Augustas buvo išlaidus ir mėgo prabangą. Muzika klestėjo jo dvare, o šiemečio festivalio pagrindinis akcentas – jo gimimo 500 metų jubiliejui skirtos programos.

„Festivaliui rūpi Vazų dvaro kapelmeisterio M.Scacchi asmenybė ir jo aplinka, bet tai – tik viena renginio temų. Pirmiausia siekiame pristatyti apskritai LDK valdovų dvaruose Vilniuje, Krokuvoje ir Varšuvoje skambėjusią muziką“, – aiškino V.Gailevičius.

Pirmasis akordas – lyg dovana

6-ąjį M.Scacchi festivalį šeštadienį įspūdingai pradėjęs Romualdo Gražinio vadovaujamas „Aidijos“ choras publiką nukėlė į Žygimanto Augusto laikų muzikinę aplinką. Šį sezoną 30-metį minintis kolektyvas sužavėjo publiką, atlikdamas italų, prancūzų, anglų ir lietuvių kalbomis nepaprastai spalvingą Renesanso kūrinių programą.

Nesinorėjo tikėti, kad daugumai choristų, kaip teigė vadovas, tai buvo nauji kūriniai – taip laisvai ir virtuoziškai, beveik viską atmintinai jie dainavo. Tačiau „Aidija“ – bene vienintelis šalies choras, gyvuojantis savanorystės pagrindais, o dirbantis stabiliai kaip profesionalus kolektyvas.

Per pastaruosius metus jis surengė per 30 koncertų ir įrašė tris albumus, tarp jų – senosios Lietuvos muzikos.

Senoji muzika visada buvo vienas „Aidijos“ prioritetų, o choras atlieka patį įvairiausią repertuarą. Ir visada klausytojus pavergia savo gebėjimu užkrėsti muzikavimo džiaugsmu, skleisti jį ir už scenos ribų.

Šį kartą dainininkai taip pat neformaliai atsisveikino su publika – nuotaikingai sudainavo Anglijos karaliaus Henriko VIII baladę „Pastime with good company“.

Surado savo nišą

Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės temą festivalyje tęs šešėlių teatro lėlės ir koncerto artistai kovo 21-ąją „Muzikiniu pasakojimu apie Barborą Radvilaitę“.

Įkvėptas Italijos mieste Galėzėje rengiamo M.Scacchi festivalio Valdovų rūmų muziejaus renginys jau gerokai pranoko apimtimi pirmtaką ir užtikrintai juda sau aktualia kryptimi.

Tarkime, nuosekliai LDK muzikinį palikimą gaivinantis ansamblis „Canto Fiorito“ šį kartą (kovo 14 d.) primins M.Scacchi pirmtako Lenkijos ir Lietuvos valdovų dvare – kapelmeisterio ir kompozitoriaus Asprilio Pacelli kūrybą. Šis prieš 450 metų gimęs kompozitorius taip gerai tarnavo Žygimantui Vazai, kad pastarasis po jo mirties užsakė A.Pacelli epitafiją Šv.Jono arkikatedroje Varšuvoje.

Vilniuje reziduojantis dar vienas senosios muzikos ansamblis „Morgaine“ atvers (kovo 21 d.) kitą pamirštą istorijos puslapį, atlikdamas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro sūnėnui dedikuotus Giovanni Battistos Mosto motetus. Transilvanijos kunigaikštis Žigmondas Batoras kadaise apsaugojo mūsų valstybę, sumušęs Valakijoje turkus.

Festivalyje ne kartą skambės ir G.B.Mosto mokytojo Vincenzo Galilei'o, garsiojo astronomo tėvo, kūriniai. Prieš 500 metų gimęs kompozitorius buvo vienas operos žanro pradininkų.

Senoji muzika atigauna

Valdovų rūmų muziejaus iniciatyvos stipriai išjudino senosios muzikos gyvenimą šalyje. LDK valdovų kapelmeisterių ir ypač M.Scacchi vardus jau žino ne vien specialistų ratelis.

Gausėja ir senosios muzikos populiarintojų gretos. Pajudėjo ledai net Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur kitą rudenį turėtų startuoti baroko operos studijų programa.

To siekusius ir jau nemažai baroko operų sudainavusius žanro entuziastus lietuvius išgirsime ir M.Schacchi festivalio koncertuose.

Tarnavo LDK valdovams 17 metų

Manoma, M.Scacchi į Lietuvą atkeliavo 1624 m. kartu su savo mokytoju G.F.Anerio. Jis dirbo Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Vazos dvare, kuriame pasiekė didžiausias savo karjeros aukštumas.

Muzikinės tarnybos pradžioje M.Scacchi griežė smuiku valdovo kapeloje ir įgijo patirties kurdamas muziką. Artimesni draugystės ryšiai jį siejo su Žygimanto Vazos sūnumi Vladislovu. Šiam tapus Lietuvos ir Lenkijos valdovu, 1633 m. M.Scacchi buvo paskirtas rūmų kapelos vadovu. Jai sėkmingai vadovavo 17 metų.

Kadangi M.Scacchi mecenatas Vladislovas Vaza labai mylėjo Vilnių ir čia dažnai lankėsi, valdovo kapelos vadovas taip pat buvodavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje.

Manoma, kad būtent čia jis sukūrė operą „Elenos pagrobimas“ („Il ratto di Helena“, 1636), kuri laikoma šio žanro pradininke Lietuvoje, o taip pat ir kitas operas – „Andromeda“ („L’Andromeda“, 1644) ir „Apviltoji Kirkė“ („Circe delusa“, 1648).

Mirus valdovui ir pablogėjus paties kapelmeisterio sveikatai, M.Scacchi grįžo į gimtąją Italiją. Apsistojęs Galėzės mieste, iki pat gyvenimo pabaigos vertėsi kūryba, mokė muzikos. 

Festivalio programos ieškokite čia:

https://www.valdovurumai.lt/aktualijos/prasideda-sestasis-tarptautinis-marco-scacchi-senosios-muzikos-festivalis-vilniuje

 

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.