Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno įstaigos – Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai – suformavo bendrą poziciją dėl finansavimo, skirto kultūros įstaigų infrastruktūrai atnaujinti, ir išdėstė ją pareiškime.
Kultūros sektorius priklauso kategorijai veiklų ir sričių, kurios iš karto pajuto pandemijos ir vėliau paskelbto karantino padarinius ir kurio atsigavimas bus vienas ilgiausių. Ieškant sprendimų, LR Vyriausybė kultūros sektoriaus reikmėms numatė beprecedentę 68 mln. eurų sumą. Iš jų 43,3 mln. eurų planuojama skirti kultūros infrastruktūrai plėsti ir atnaujinti.
Būdami kultūros bendruomenės dalis, jaučiame pareigą paaiškinti ir paremti tokį sprendimą.
Pirma, kultūros sektoriui skiriamos investicijos ir parama turi būti įvairiapusiška: dalis jos privalo spręsti aktualiausią, „čia ir dabar“ problemą – kūrėjų ir kultūros žmonių bent jau minimalų pajamų garantavimą, kaip yra kitose ekonomikos srityse. Kita dalis investicijų turi būti skiriama dar prieš karantiną numatytiems infrastruktūros projektams. Kalbama ne apie naujus statinius, o apie tęsiamus projektus.
Pravartu prisiminti ir ankstesnes patirtis, kai krizės laikotarpiu buvo įgyvendinti seniai planuoti, tačiau sunkiai finansavimą ir pritarimą gavę projektai – Nacionalinės dailės galerijos, „Menų spaustuvės“, VDA parodų centro „Titanikas“ erdvės, Nacionalinis muziejus LDK valdovų rūmai, rekonstruota Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Visi šie nacionalinės reikšmės objektai sutelkė didžiules profesionalų pajėgas, jais naudojasi šimtai tūkstančių lankytojų.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad finansinės investicijos infrastruktūros projektams įgyvendinti yra skiriamos pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano dalį, skirtą skatinti ekonomiką – t.y., konkrečią priemonę „Spartinti investicijų programas – skirti papildomų lėšų“. T.y. lėšos yra skiriamos jau anksčiau suplanuotiems investiciniams projektams.
Tenka apgailestauti, kad kultūros bendruomenė priešinama tarpusavyje ir bandoma sudaryti įspūdį, jog Vyriausybė ir Kultūros ministerija nesprendžia trumpojo laikotarpio kultūros ir meno įstaigų veiklos problemų.
Asociacijos, kurios įstaigos aprėpia scenos menų, muziejų, koncertinių įstaigų ir bibliotekų sritis, narių nuomone, kultūros sektoriui šiuo metu reikalingi tiek trumpalaikiai, tiek ilgalaikiai sprendimai ir būtų klaidinga manyti, kad didžiąją dalį investicijų nukreipus į projektų įgyvendinimą trumpuoju laikotarpiu (vasarą), kultūros sektoriui bus garantuotas tvarumas.
Be to, atnaujintomis kultūros erdvėmis naudojasi ir nevyriausybinio sektoriaus meno organizacijos – šiuo metu rekonstrukcijos darbus vykdant ne vienam teatrui ir koncertinei įstaigai, šis erdvių stygius kaip niekada akivaizdus.
Dabartinis laikotarpis, kuomet renginiai nevyksta ir planuojami visiškai kitokiomis, sumažintomis apimtimis, yra būtent tas laikas, kai galima visu intensyvumu rekonstruoti kultūros erdves, kad iš karto po pandemijos jose galėtų visavertiškai ir intensyviai vėl vykti veiklos.
Siekiame pabrėžti, kad visi esame viena didelė (šiuo metu vienodai pažeista) kultūros bendruomenė, labai susijusi tarpusavyje. Atnaujintomis erdvėmis naudosis daug nevalstybinio sektoriaus kūrėjų, tad skirstymas į kategorijas „valstybinius“ ir „nevyriausybinius“ yra priešinantis ir sunkiu periodu skaldantis kultūros bendruomenę.
Nacionalinių organizacijų požiūriu, šiuo metu ypač svarbu susitelkti ir ištverti sudėtingą laikotarpį tam, kad visos erdvės galėtų visiškai atsidaryti tuomet, kai tai bus saugu ir kūrėjams, ir žiūrovams.
Savo ruožtu Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad kultūros sektoriui skiriant lėšas infrastruktūrai norėta vienu šūviu nušauti du zuikius.
„Šiomis dienomis daug kalbama apie tariamą investavimą tik į sienas, o ne kultūrą. Noriu pakomentuoti Vyriausybės sprendimus.
Visada pabrėžėme kultūros srities svarbą. Nors Finansų ministerija nuo pradžių kalbėjo apie horizontalių priemonių kūrimą visiems sektoriams, kultūra buvo išskirta ir jai buvo kuriamos atskiros priemonės. Vien specifiškai vadinamosioms minkštosioms priemonėms buvo skirti 25 milijonai eurų“, – feisbuke pranešė
premjeras.
Pasak ministro pirmininko, iš jų: 2 mln. eurų meno kūrėjo statusą turintiems menininkams 3 mėnesius gauti 607 eurų prastovas, 2,7 mln. eurų – individualioms stipendijoms kūrėjams, kad jie 3 mėnesius gautų 600 eurų, 0,75 mln. eurų – vienkartinėms išmokoms savarankiškai dirbantiems kūrėjams, kurių dydis svyravo nuo 600 iki 1800 eurų, 3,4 mln. eurų – kino industrijai, 1,7 mln. eurų – bibliotekų fondų komplektavimui.
„Be visų šių specifiškai tik kultūros sektoriui skirtų lėšų, jie taip pat galėjo ir gali naudotis horizontaliomis priemonėmis – išmokomis savarankiškai dirbantiems, prastovomis, mikroįmonių subsidijomis, dalinio nuomos kompensavimo priemonėmis.
Be to, buvo priimtas įstatymo pakeitimas dėl bilietų kompensavimo už neįvykusius enginius.
Taip, papildomai 43 milijonus skyrėme infrastruktūrai, siekdami vienu šūviu nušauti du zuikius – ir paremti statybų sektorių, ir padėti kultūrai, kurios pastatams daugybę metų neužtenka lėšų ir kurių didelė dalis priklauso kultūros paveldui. Pateiksiu kelis pavyzdžius iš šios sumos“, – rašė premjeras.
Anot S.Skvernelio, 10,8 mln. eurų buvo skirti Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui, 830 tūkst. eurų – muzikos instrumentų Kultūros ministerijos pavaldžioms įstaigoms įsigijimas, 437 tūkst. eurų – Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos atnaujinimui, 460 tūkst. eurų – Valstybiniam Šiaulių dramos teatrui, 61 tūkst. eurų – avarinei būklei Šiuolaikinio meno centre likviduoti.
„Tokių pavyzdžių begalės. Šios lėšos bus skiriamos apie 80 kultūros įstaigų – per 12 kultūros centrų, kuriuose vyksta kultūrinė veikla regionuose, 14 bibliotekų, kurioms reikia būti patrauklioms, kad pritrauktų skaitytojus, suteiktų erdvę dirbti, 15 muziejų, 12 teatrų ir t.t.
Nesutiksiu, kad šios lėšos nėra naudingos kultūrai. Eidami į kultūros renginius norime ateiti į kultūringą erdvę. Maža to – didžioji dalis mūsų net neįsivaizduoja, kokiomis sąlygomis dirba kultūros sektoriaus žmonės.
Nėra normalu, kad nacionalinės įstaigos gyvena net be priešgaisrinių sistemų, kai bet kurią dieną galėtų nutikti nelaimė. Arba pusę dienos šildo vieną pastato pusę, kitą dienos pusę – kitą, nes sistemos neleidžia vienu metu šildyti viso pastato“, – teigė premjeras.
„Todėl tai nėra investicija į plytas ar sarkofagus, o į galimybę nešalti žiemą, dirbti normaliomis sąlygomis ir taip pat galimybę teikti aukštesnės kokybės meną kultūros mylėtojams“, – pridūrė S.Skvernelis.
ELTA primena, kad nuostolius patiriančiai kultūros sričiai Vyriausybė skyrė daugiau nei 68 mln. eurų.
Siekiant paspartinti kultūros infrastruktūros atnaujinimą ir palaikyti darbo vietas, 18,3 mln. eurų skiriama Kultūros ministerijos žinioje esančių įstaigų infrastruktūrai atnaujinti, 25 mln. eurų – savivaldybių kultūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimo ir turto įsigijimo projektams.
Prezidento įsitikinimu, sudėtinga situacija kultūros sektoriuje yra nulemta sisteminio požiūrio į kultūrą stokos.
„Užuot remontuotume patalpas, galime skirti pinigus tokiems dalykams, kurie iš tikrųjų gerokai padėtų kultūros sektoriui, ypač kultūrinių industrijų sektoriui.
Kultūrinės industrijos šiandien turbūt yra ta sritis, kuri gyvena be dotacijų, užsidirba pinigus pati, ir kadangi neturi galimybių šiuo metu pinigų užsidirbti arba neturi pakankamų sąlygų tam, ji yra priversta tiesiog merdėti.
Merdėti galima vieną, du mėnesius, o po to jau turbūt nebegali merdėti ir ištinka
mirtis“, – ketvirtadienį sakė G.Nausėda.
