Lietuvos muzikos bendruomenė išplatino viešą pranešimą Seimui ir žiniasklaidai.
Lietuvos muzikos bendruomenė yra šokiruota ir pritrenkta Kultūros tarybos vertinimo akibrokštu. Lietuvą garsinantys festivaliai bei muzikantai buvo priblokšti, kai pamatė Kultūros tarybos vertinimo rezultatus. Ir deja, tema ši ne vien apie pinigus, o apie požiūrį į muzikos bendruomenę.
Iš 208 pateiktų kultūros renginių finansavimą gavo tik 47.
Nefinansuojami tokie, kaip :
•Seniausias džiazo festivalis Lietuvoje, Elektrėnuose – „Jaunystė 2021“
•Tradicinis Tarptautinis festivalis „Nida Jazz Maratonas“
•Jubiliejinė 15-oji Gatvės Muzikos Diena 2021
•XX-asis jubiliejinis tarptautinis džiazo muzikos festivalis „Šiauliai jazz 2021“
•Tarptautinis festivalis „Džiazo dienos Tauragėje 2021“
•Unesco Tarptautine džiazo dienos šventė Lietuvoje 2021
•Žagarės vyšnių festivalis
•Jubiliejinis XX tarptautinis festivalis „Operete Kauno pilyje“
•17-asis tarptautinis akordeono festivalis Palanga 2021
•18-asis tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis
•27-asis Klaipėdos pilies džiazo festivalis
•Berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ 60 metų jubiliejaus koncertas
Kodėl?
„Kartais renginiai tampa rutiniški… Reikia laikyti ranka ant pulso ir tobulėti… Ekspertai maksimaliai vadovaujasi aprašo kriterijais ir vertina pagal prioritetus“, – teigia Nelda Bagdonavičiūtė, Kultūros tarybos muzikos srities kuratorė.
„Mus, festivalių rengėjus, stebina tai, kad svarbiausias kriterijus yra biurokratinis – kaip parašysi paraišką! Skaudu gal net ne tai, kad negavome rėmimo. Skaudina požiūris į ilgamečius mūsų darbus. Nuliui prilyginama nauda, kurią festivaliai atneša regionams. O kiek kalbama apie regionų kultūros skatinimą, gilias tradicijas turinčių festivalių tęstinumą“, – sako 27 metus skaičiuojančio Klaipėdos pilies džiazo festivalio vadovė Inga Grubliauskienė.
„Šiemet Nida paskelbta Lietuvos kultūros sostine. Bet vienas iš prioritetinių miesto renginių – 21 metus vykstantis tarptautinis festivalis „Nida Jazz Maratonas“ – negavo nei cento finansavimo. Ekspertų nuomone, sumažėjo mūsų kaip rengėjų kompetencija. Tai yra absurdas.
Visus 20 metų sugebėjome surinkti patys 90 proc. festivalio biudžeto“, – teigia festivalio prodiuseris Leonidas Šinkarenka.
„Tave žemina tie, kurie turėtų tave palaikyti ir kurių pavadinime yra žodis „kultūra“, – stebisi Remigijus Ruokis, festivalio „Šiauliai Jazz“ prodiuseris.
Festivalio rengėjus stebina tai, kad net 10 proc. iš skirtų rėmimui 600 000 eurų gavo vienas kolektyvas – senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“ ( 67 000 eurų ). Tarsi senovinė muzika – būtų kultinis lietuvių žanras! Gal ir nenuostabu, nes N. Bagdonavičiūtė buvo šiuo kolektyvo ilgametė direktorė.
„Aš kažkada joje dirbau, tačiau 2013 metais išėjau. Jeigu taip būtų, turėčiau ekspertus paveikti, tačiau mano sąžinė rami. Beje, kai aš atėjau po 2013 metų, buvo laikotarpis, kai šis kolektyvas finansavimo išvis negaudavo,“ – teigia žurnalistams N. Bagdonavičiūtė.
Anot jos, konkurencinės sąlygos yra negailestingos, tenka rinktis tarp gerų ir labai gerų projektų. Bet taip ir liko neaišku, kuo toks geras „Banchetto musicale“, kad jam skirta tiek lėšų, kurių būtų užtekę finansuoti visiems regioniniams džiazo festivaliams. Tiesa, paaiškėjo, kad Kultūros rėmimo fondo muzikos kuratorė N. Bagdonavičiūtė, nors teigė nieko bendro neturinti su festivaliu „Banchetto Musicale“, iš tiesų yra 22proc. turinti festivalio dalininkė (atsiųstas oficialus patvirtinimas).
Dar muzikos bendruomenę stebina tai, kad finansavimas deleguojamas į BIUDŽETINES įstaigas, taip NVO ( nevyriausybines organizacijas ) paliekant už konkurencijos ribų. Finansuoti LYDERIAI:
1. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“: 2 projektai. 33 000 + 12 000Eur. (1.8 ir 1.12) 77 ir 76 vertinimo balai gauna 45 000 – ir tai yra biudžetinei įstaigai! Kai tuo metu profesionalai VšĮ Vilniaus miesto opera surinkusi 78,15 vertinimo balų gauna tik 10 000 eurų. Būtų linksma, jei nebūtų graudu. Gal vertėtų Nidos kultūros ir turizmo informacijos centrui „Agila“ keltis į Vilnių?
2. Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinė įstaiga Klaipėdos koncertų salė: 3 projektai. 30000 + 8 000 + 25 000 (1.14, 1.17 ir 1.30) – viso 63 000Eur!!! ir tai biudžetinei įstaigai! Mes vis dar garsiai kalbame apie NVO skatinimą ir palaikymą?
3. Tarptautinis muzikos festivalis „Tarptautinis muzikos festivalis N žemė 2021“ Organizuoja Všį „Violončelių muzika“, registruota Vilniuje, o šios įstaigos vadovas Mindaugas Bačkus yra ir Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinės įstaigos Klaipėdos koncertų salės kamerinio orkestro vadovas bei Violončelių festivalio meno vadovas + 20 000 Eur. Įvedus į Google paiešką paaiškėja, kad Mindaugas Bačkus groja „Banchetto musicale“ festivaliuose.
4. Buvo garsiai kalbama, mušamasi į krūtinę, žadama, kad pandemijos metu muzikantai galės kurti muziką, ją įrašinėti, išleisti savo laikmenose, taip juos motyvuojant, skatinant nemesti savo sunkaus darbo. Iš garsių muzikantų paraiškų tik keletas gavo finansavimą.
Muzikos bendruomenėje atsirado ir naujų, ekspertų ir Kultūros tarybos aukštai vertinamų talentų.
Tarp jų – VšĮ „VAIBAS“, registruota Telšių m., Žemaitės g. 17A -3. Jos veikla – vestuvių videografija. Bet netikėtai „Vaibas“ pasiskelbė „Džiazo karavanu“, buvo įvertinti 73,13 balų ir gavo finansavimą – 15000 Eur.
Suprantama, sunkūs laikai, bet neaišku, kodėl nebuvo priimtas sprendimas finansuoti po vieną projektą? Kodėl tradiciniai, 20, 30 metų organizuojami festivaliai, kurie jau užsiaugino savo publiką, garsina savo miestus pasaulyje yra nustumti į paribį? Kodėl pavieniai projektai išstūmė solidžius ilgamečius festivalius? Kodėl biudžetinės įstaigos suvalgo liūto dalį, o kitiems neliko net trupinių? Tai tiesus kelias į numarinimą senų,legendinių festivalių skiriant jiems 0 Eur.
Kyla klausimas ir apie džiazo muzikos, kaip žanro, ekspertų kompetenciją, kai tarp muzikos ekspertų yra tik klasikinės muzikos mokytoja.
„Manau, kad Lietuvos kultūros taryba turėtų patikslinti kodėl būtent toks finansuotų projektų žemėlapis susiklostė šiais metais. Pastebime, gavome atsiliepimus iš kitų organizacijų, kad nefinansuotus ilgamečius projektus rengti toliau gali būti sunku arba neįmanoma.
Taigi, svarbu abipusiškai suprasti motyvus. Lietuvos džiazo federacija pastebi, kad projektų kokybė dažnai neturi įtakos finansavimo rezultatui. Todėl manyčiau, kad su organizacijomis, kurioms šis finansavimas yra atsispyrimo šaltinis, reikėtų kalbėtis. Tai neturėtų būti laimėjimas loterijoje", – lrytas.lt teigė džiazo federacijos prezidentas Julijus Grickevičius.
