Mes, muzikos festivalių organizatoriai ir muzikantai, kreipiamės į jus su prašymu sustabdyti ir pakartotinai įvertinti Kultūros tarybos pirmojo etapo paraiškų finansavimą.
Išaiškėjo faktai, kad KT muzikos srities kuratorė Nelda Bagdonavičiūtė turėjo tiesioginį ryšį su festivaliu „Banchetto musicale“ (25% dalininkė), gavusiu didžiausią 67 000 € finansavimą. Todėl manome, kad finansavimas buvo paskirstytas neskaidriai. Žiniasklaidai paviešinus šiuos faktus, kultūros bendruomenė pradėjo tarpusavyje dalintis skandalinga informacija apie kitų sričių ekspertų bei Kultūros tarybos narių sąsajas. Daugelis jų yra įbauginti, patiria mobingo apraiškas.
Nustebino ir didžiulis finansavimas išskirtinai biudžetinėms įstaigoms, kurios pandemijos metu visus metus gavo valstybinį finansavimą, dotacijas, darbuotojams buvo pilnai mokami atlyginimai, kai tuo metu NVO neturėjo tokių sąlygų. Biudžetinės įstaigos gavo 45% muzikos srities programos lėšų.
Paskelbus finansavimo rezultatus, mes buvome nustebinti, kad paraiškas laimėjo VšĮ, kurios buvo sustabdžiusios veiklą, UAB, kuri nevykdo jokios kultūrinės veiklos, dokumentinio filmo projektas, kuriame buvo filmuojamas KT narys, kultūros ir turizmo centras, pradėjęs statyti operas, ir daugelis kitų keistų faktų, kurie neatitinka pirminio administracinio vertinimo.
1. Esame lygiaverčiai Lietuvos kultūros bendruomenės nariai, tad norime, kad su mumis būtų tariamasi dėl naujų, skaidrių kultūros politikos gairių suformavimo.
Mūsų siūlymai:
Projektų vertinimo ekspertai turi būti vieši bent jau po paraiškų vertinimo.
Ekspertai turėtų būti iš įvairių vertinamo žanro sričių. Nenormalu, kai klasiką, džiazą, alternatyvią ar jaunimo muziką, šiuolaikinę muziką vertina vienos muzikos srities specialistai.
Dabar egzistuojantis reikalavimas ekspertams: nebūti kultūros įstaigos vadovu ir turėti tinkamą mokslo baigimo diplomą. O gaunasi štai taip. Mūsų mažoje šalyje kultūros įstaigos (jei ne biudžetinės) yra labai mažos, vieno, dviejų darbuotojų, todėl realiai ir vadovauja tie, kurie turi patirtį rengiant kultūros projektus. Tas pats žmogus yra ir įstaigos vadovas ir projekto rengėjas, nes išlaikyti darbuotojus NVO Lietuvoje yra tiesiog nerealu, prilygsta fantastikai, todėl vienas daro viską... Galų gale, tie, kurie turi patirties ir gali kompetentingai įvertinti projektus, negali tapti ekspertais..., o vertina tie, kurie yra tik diplomuoti teoretikai, arba tikrai ne tie, kurie rengia projektus... Todėl lig šiol diplomai, o ne reali darbo praktika nulemia eksperto pasirinkimą, kas tikrai nėra gerai. Tikrai yra ne vienas nuoširdus ir aktyvus kultūros lauko vykdytojas, be jokių diplomų, tik su spec. išsilavinimu...
Todėl mūsų ekspertų atrankoje turi būti tik vienas kriterijus – mažiausiai penkių (geriau 10) metų įrodoma reali patirtis vykdant kultūros projektus. Ir situacija turėtų keistis. 2. Biudžetinės įstaigos negali savo projektus pateikti kartu su NVO.
Taip yra pažeidžiamos sąžiningos konkurencijos sąlygos. Jei neliktų biudžetinių įstaigų papildomo finansavimo, lėšų užtektų net keliems ne mažiau svarbiems NVO projektams. 3. Paraiškos teikėjo įstaiga turi turėti ne mažiau nei trijų (3) metų kultūrinės veiklos stažą. 4. Įsteigti Kultūros tarybos finansavimo visuomeninę stebėtojų tarybą. 5. Kultūros tarybos nariai bei ekspertai negali turėti darbinių santykių su KT finansavimą gavusiais renginiais bei įstaigomis. 6. Kultūros tarybos nariai privalo deklaruoti viešuosius – privačiuosius interesus, būti nešališki. 7. Didžioji dalis NVO teikiamų projektų yra jau palaikomi vietos savivaldybių ir verslo avansu, nes reikalavimuose yra numatytos ir vertinamos partnerystės (t. y. papildomų lėšų pritraukimas), todėl absoliučiai nesąžininga partnerių atžvilgiu ignoruoti jau dalinai remiamus nemokamus visuomenei projektus. Regionų savivaldybės, skirdamos finansavimą šiems projektams pripažįsta, kad jiems šie renginiai yra itin svarbūs. Iki šiol lieka neaiškus Kultūros tarybos formavimo principas. Eilę metų kalbama apie ydingą finansavimo modelį, bet kaip matome iš prisegtų dokumentų, netgi po kontroliuojančių institucijų vertinimų ir rekomendacijų niekas nesikeičia. Maloniai prašome Jūsų inicijuoti pokyčius, kurie užtikrintų skaidrų finansavimą. Klaipėdos pilies džiazo festivalis, vadovė Inga Grubliauskienė
Festivalio ,,Broma Jazz“ organizatorius, Vitalis Vidikas
VšĮ „Šou imperija“, dir. Valdas Latoža
VšĮ „Remigijaus akcija“, dir. Remigijus Ruokis
VšĮ „Baritonų trio“, dir. Danielius Vėbra
Elektrėnų kultūros centras, dir. Remigijus Suslavičius
Asociacija „Lindyhop.lt klubas“, dir. Kęstutis Maknys
Džiazo šokių asociacija, dir. Miglė Česiūnaitė
VšĮ „Džiazo namai“, dir. Leonidas Šinkarenko
VšĮ „Naktys“, dir. Diana Kuprytė
Asociacija Lietuvos džiazo federacija, prezidentas Julijus Grickevičius
VšĮ „Skaitmeninis patefonas“, dir. Jievaras Jasinskis
VšĮ „Festivalių grupė“, dir. Aistė Kairytė
