Idėja, kad gyventojai prie savo namų įvairiomis progomis galėtų kelti savo vėliavas, kilo Žemųjų Šančių Geležinkelio seniūnaitijos seniūnaitei Audrai Toleikytei-Fiserienei.
Moteris pasakojo, kad Šančių logotipas buvo sukurtas gana seniai, kai kurie gyventojai turėjo vėliavas su jame pavaizduotais simboliais.
„Aš taip pat visada norėjau turėti tokią vėliavą. Valstybinių švenčių metu keliame trispalves, bet kitomis progomis smagu išskleisti mūsų bendruomenę vienijančią vėliavą ir matyti ją plevėsuojančią prie namų. Tokiai idėjai pritarė ir kaimynai“, – pasakojo seniūnaitė.
Moteris gyventojų klausė, kiek vėliavų jie norėtų, ir vienoje įmonėje užsakė pagaminti 52. Prieš pat Velykas vėliavas atsivežė į vieną Žemųjų Šančių aikštelę, kaimynai galėjo ateiti ir jas pasiimti.
„Aš pati gyvenu daugiabutyje. Naujai vėliavai reikia dar vieno laikiklio. Jį nusipirksime ir pritvirtinsime. Kol kas prie namo yra įrengtas strypas, ant kurio vasaromis kabinu gėlių krepšelius.
Į jį naująją vėliavą ir buvau įtaisiusi“, – pasakojo A.Toleikytė-Fiserienė.
Gyventojai Šančių vėliavas kabino ir prie daugiabučių, ir prie nuosavų medinukų ar mūrinių namų. Nemažai jų plevėsavo ir prie senosiose kareivinėse įsikūrusių įmonių.
Savo verslą įkūrusi Asta Kavaliauskaitė sakė, kad namo, kuriame yra jos bendrovė, gyventojai dėl vėliavos įsigijimo dar nesusitarė.
„Mačiau, kad pas kainynus jos kabėjo. Buvo labai gražu. Nors visi gyvename neramiai ir sudėtingai, turime įvairių rūpesčių, bet pamačius Šančių simbolius nuotaika pagerėjo. Ateityje tokią vėliavą reikėtų įsigyti“, – kalbėjo verslininkė.
Architektas Vytautas Butkevičius sakė, kad jam gražu, jog bendruomenės vėliavos kabo prie įvairiausių namų, net jei gyventojai laikinai joms neturi specialių laikiklių.
„Vėliavos atspindi, jog kad ir kaip gyventų žmonės, jie gerbia savo simbolius, nori būti bendruomenės dalimi. Nemanau, kad tas, kuris pasistengė įsigyti tokį simbolį, su juo elgsis nepagarbiai“, – kalbėjo architektas.
A.Toleikytė-Fiserienė pasakojo, kad po Velykų daugelis gyventojų vėliavas nukabino, nes buvo gaila, kad jas taršo vėjas ir lietus.
„Bet per Atvelykį vėliavų Šančiuose iškelsime dar daugiau“, – tikino kaunietė.
Atspindi Aukštuosius ir Žemuosius Šančius
Rolandas Rimkūnas, Grafikas, heraldikos specialistas, Šančių seniūnijos logotipo autorius
„Kurdamas logotipą Šančių seniūnijai, kuris pavaizduotas ir vėliavoje, rėmiausi žiniomis, kad pirmą kartą Šančių pavadinimas aptinkamas senuose XVII–XVIII amžių kariniuose žemėlapiuose.
Taip pavadintas plotas aukščiau Nemuno intako Girstupio. Manoma, kad tai buvusių sukastų ir neišlikusių lauko įtvirtinimų vieta. Tokie įtvirtinimai buvo vadinami šancais nuo vokiško žodžio „Schance“ – lauko įtvirtinimas, apkasas.
Dabartinių Šančių logotipo kompoziciją sudaro raudonų plytų mūro statinys, primenantis karinius įtvirtinimus. Statinio širdyje vaizduojamas baltas langas – durys – vartai, kurių ertmėje sukryžiuotos dvi raudonos patrankos. Patrankų viršuje ir apačioje yra po raudoną aštuonkampę žvaigždę.
Raudono mūro papėdėje užrašas – Šančiai. Raudonas mūras simbolizuoja Šančių pavadinimo kilmę, taip pat ir išlikusiuose kariniuose pastatuose taikiam gyvenimui pritaikytus namus.
Dvi sukryžiuotos patrankos simbolizuoja karinių įvykių gausią vietos istoriją ir vietos žmonių kovas už tėvynės laisvę bei nepriklausomybę. Dvi aštuonkampės žvaigždės įprasmina vietos praeitį ir ateitį, simbolizuoja viltį ir Aukštuosius bei Žemuosius Šančius.“
