Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Danguolė Cibulskienė atleido ilgametę šio muziejaus padalinio – Juozo Grušo memorialinio muziejaus vedėją N.Majerienę dėl to, kad be vadovės žinios karantino metu surengė inkilų kabinimo akciją.
„Man rašytojas J.Grušas ir jo šeima, jo palikuoniai buvo ir yra padorumo ir garbingumo etalonas. Tikėjau, kad ir kiti kultūros žmonės yra garbingi, gali sutarti įvairiais klausimais. Bet tai, kas nutiko balandžio 29 dieną, pribloškė, tai man buvo netikėtas smūgis, sutriko sveikata“, – susijaudinusi ištarė kaunietė N.Majerienė.
Šis muziejaus pavaldus Kultūros ministerijai. Jos vadovai aiškintis, ar N.Majerienė atleista teisėtai, neketina.
Svečiai buvo vakcinuoti
N.Majerienė J.Grušo memorialiniame muziejuje dirbo 30 metų. Šiemet, minint rašytojo 120-ąsias gimimo metines, turėjo daugybę planų dėl sukakties, norėjo išleisti solidų leidinį apie kūrėją.
Muziejininkė pasakojo, kad kovo 29 dieną kieme surengė inkilų kabinimo akciją. Joje dalyvavo 11 žmonių – J.Grušo meno gimnazijos mokytojai ir ji pati. Moteris teigė, kad šventė vyko trumpai, gal pusvalandį 11 arų ploto kieme, į muziejaus patalpas niekas nėjo.
„Nors galiojo griežtesni nei dabar karantino apribojimai, nemaniau, kad darau ką nors blogo. Visi svečiai – mokytojai – jau buvo paskiepyti nuo COVID-19. Inkilų vėliau kabinti nebūtų buvę prasmės“, – sakė N.Majerienė.
Savo kaltę pripažino
Balandžio 29 dieną ji gavo muziejaus vadovės D.Cibulskienės kvietimą atvykti pasikalbėti. Susitikimo metu sužinojo, kad dėl to, jog galiojant karantino apribojimams suorganizavo renginį apie tai iš anksto nepranešusi direktorei, padarė šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą ir nuo balandžio 30 dienos yra atleidžiama.
Susijaudinusi moteris pasijuto blogai ir medikai jau kitą dieną liepė jai gultis į ligoninę – joje N.Majerienė gydosi iki šiol. Kai nedarbingumas baigsis, ji ir bus atleista.
Ilgametė muziejaus darbuotoja pripažįsta savo kaltę – blogai, kad apie renginį savo vadovei nepranešė. „Savo klaidos neneigiu. Bet maniau, kad užteks sumokėti baudą ir gausiu kitokią nuobaudą“, – atviravo N.Majerienė.
J.Grušo memorialinio muziejaus vedėja neslėpė, kad ne vienas jos kolega nesutaria su vadove D.Cibuskiene. Ypač neįtinka tie, kurie priklauso muziejaus profesinei darbuotojų sąjungai.
„Profesinė sąjunga buvo įkurta 2019 metais. Tada direktorė pareiškė, kad toks pavaldinių poelgis jai – smūgis, bet ji nenusileis, kito skruosto neatsuks. Jei aš esu kliuvinys dirbti muziejui, tegul atleidžia, bet tylėti nebegaliu, kultūros įstaigoje tokios nesveikos ir nekultūringos atmosferos būti negali“, – kalbėjo N.Majerienė.
Kreipsis į Darbo inspekciją
Maironio lietuvių literatūros muziejaus profesinės sąjungos vadovė, Bernardo Brazdžionio rinkinio skyriaus vedėja Jūratė Ivanauskienė pasakojo, kad kai 2019 metais D.Cibuslienė tapo direktore, prasidėjo nesutarimai su darbuotojais.
„Pastebėjome, kad darbuotojams taikomi dvejopi standartai. Kad galėtume ginti savo teises, nusprendėme įkurti profesinę sąjungą. Jos nariais tapo 12 žmonių. Kiti stoti nedrįso, nes direktorė užsimindavo, kad jei taps profsąjungos nariais, dirbti bus sudėtingiau. Ne vienas mūsų patiria psichologinį spaudimą. Direktorė išklauso, bet daro, kaip pati nori, į darbuotojų pasiūlymus nereaguoja“, – teigė J.Ivanauskienė.
Muziejaus darbuotoja tvirtino, kad Kultūros ministerijai apie tai, kad direktorė nesiskaito su darbuotojais, buvo pranešta.
„Tai darėme anonimiškai, nes daugelis bijojo netekti darbo, jokio atsakymo negavome. Tai, kaip pasielgta su N.Majeriene, nebeleidžia tylėti. Ji daugiausia iš visų padalinių darbuotojų karantino metu surengė nuotolinių edukacijų, pamokų, o atsidėkojama tuo, kad atleidžiama. Kai N.Majerienės nedarbingumas baigsis, mes, profesinės sąjungos atstovai, kreipsimės į Valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisiją, norime išgirsti specialistų nuomonę, ar atleidimas teisėtas“, – žadėjo J.Ivanauskienė.
Buvo reali užkrato grėsmė
Maironio lietuvių literatūros muziejaus vadovė D.Cibuskienė sakė turinti žinių, kad inkilų kėlimo akcijoje dalyvavo septyniolika žmonių, kad arbata ir kava buvo geriama ir J.Grušo muziejaus viduje.
„Muziejuje buvo atvejų, kad vienas ar kitas darbuotojas sirgo koronavirusu.
Tuo metu, kai renginys vyko, karantino sąlygos buvo griežtesnės ir darbuotojai privalėjo dirbti nuotoliniu būdu.
Už tai, kad susibūrimas kėlė realią grėsmę ir pažeidė karantino reikalavimus, atsakomybė pirmiausia tektų man, muziejaus vadovei.
Bauda gali siekti 1,5–6 tūkstančius eurų“, – aiškino D.Cibulskienė.
Esą buvo sudaryta 3 žmonių komisija ir jos nariai pritarė, kad N.Majerienė būtų atleista.
D.Cibuskienė tvirtino, kad muziejuje dirba 77 žmonės ir su didžiąja jų dalimi konfliktų nebūna. Pertvarkoma muziejaus struktūra ir ne visi darbuotojai supranta, kaip turės dirbti ateityje.
„Aš pati norėčiau, kad Darbo inspekcija pasakytų savo išvadas“, – tikino direktorė.
Kultūros ministerija jokių skundų nėra gavusi
Viktorija Vitkauskaitė
Kultūros ministerijos ministro atstovė spaudai
„Visus sprendimus dėl darbuotojų priėmimo ar atleidimo priima įstaigos vadovas vadovaudamasis darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Nei Kultūros ministerija, nei kultūros ministras neturi jokių teisinių instrumentų leisti ar drausti atleisti darbuotoją.
Atleistas darbuotojas turi visas galimybes savo teises ginti kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją. Tokiu atveju, jei nustatoma, kad darbuotojas iš darbo buvo atleistas pažeidžiant įstatymų numatytą tvarką, Kultūros ministerija savo ruožtu sprendžia dėl įstaigos vadovo atsakomybės.
Dėl Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės Kultūros ministerija iki šiol jokių skundų nėra gavusi.“
