Projektavimo darbai buvo sustabdyti prieš kelias savaites, tačiau dėl vėlavimų Lietuvos nacionalinis muziejus greičiausiai praras 10 mln. eurų europinį finansavimą, numatytą kalnui tvarkyti.
Muziejaus Investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjo Vaido Petroko teigimu, Gedimino kalno būklė dabar palyginti stabili. Buvo noras sutvarkyti pietrytinį šlaitą, tačiau galiausiai viskas baigėsi tuo, kad projektuotojai ieško teisybės teisme, tai trukdo toliau tęsti suplanuotus darbus.
Viskas gerokai užsitęs
Nesutarimo priežastis – praėjusių metų rudenį buvo baigtas projektavimas, projektuotojai parengė techninį projektą, tačiau klasifikuodami darbus kone visus priskyrė tvarkybos, t.y. paveldosaugos, darbams.
Kilus dvejonių, ar tikrai taip yra, projektą įvertino įvairios institucijos. Tvarkybos darbams leidimas buvo gautas, tačiau dalis darbų turi būti klasifikuojami kaip statybos darbai, jiems reikia naujo leidimo. Nepaisydami to projektuotojai prašo apmokėti visą atliktą darbą.
Naujasis projektuotojas, anot muziejaus atstovo, turės atskirti statybos ir paveldosaugos darbus ir gauti statybų leidimą.
Kol kas muziejui reikia laiko nutraukti sutartį, pasiruošti viešiesiems pirkimams, kurie dažnai būna skundžiami, tuomet ateis laikas užbaigti projektavimo darbus, kurių esami projektuotojai nesugebėjo atlikti. Tai galėtų vykti pavasarį.
Tuomet bus pasirašoma sutartis su rangovu, tai galėtų vykti kitų metų vasarą.
Grėsmė netekti pinigų
Kalnui didžiausią grėsmę kėlė aikštelė, kuri dabar sutvarkyta, į kalną nepatenka vanduo. Muziejus kiekvieną dieną stebi judėjimus, didesnis kritulių kiekis gali tam turėti įtakos, į bet kokius įtrūkius būtų reaguojama išsyk. Skaičiuojama, kad rangos darbai vyktų 24 mėnesius.
Pirmiausia bus tvarkomas prasčiausios būklės pietrytinis šlaitas. Būtina sustiprinti ir kunigaikščio rūmų pagrindus, tuomet sutvarkius juos galima galvoti apie pritaikymą visuomenei.
Muziejus dalį projekto jau įgyvendino: sutvarkyta aikštelė, kalno apšvietimas, dalis darbų padaryta, dalis daroma.
Muziejaus atstovas patikino: nors dėl darbų buvo sutarta instituciniu lygmeniu, dabar viskas nusikelia, gresia prarasti europinę paramą. Projektuotojas nutarė kreiptis į teismą.
Nesumoka už atliktus darbus
Įmonė „Hidroterra“ muziejui pateikė 584 tūkst. eurų ieškinį reikalaudama atsiskaityti už atliktus darbus.
Ieškinys rugsėjo 2 d. buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismui, yra priimtas, o į bylą įtrauktos šalys – Lietuvos nacionalinis muziejus, Statybos inspekcija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas.
„Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamentas jau pateikė savo atsiliepimus ir pritaria „Hidroterros“ pozicijai, kad statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas įgyvendinant Gedimino kalno sutvarkymo darbus, – teigia bendrovė. – Gedimino kalnas yra Vilniaus pilių rezervato teritorijoje, kurioje nėra ir negali būti taikomas Statybos įstatymas.
Atitinkamai čia negali būti vykdomi statybos darbai. Nepaisant to, Lietuvos nacionalinis muziejus įmonę spaudžia gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atsisako atsiskaityti už atliktus darbus.
Turėdami mums palankius Vilniaus savivaldybės bei už tokio tipo objektų apsaugą atsakingo Kultūros paveldo departamento išaiškinimus ir kalno tvarkymo leidimus nematome kito būdo, kaip tik ginti savo interesus teisme.“
Gedimino kalnas ir piliavietė, Kunigaikščių rūmai ir aplinkinė teritorija yra išskirtinė teritorija, valstybės saugomas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas.
Piliavietė patenka į Vilniaus specialiojo režimo paveldosaugos planą, Senamiestis yra saugomas UNESCO paveldas, tad ten galioja griežtas Paveldosaugos tvarkymo reglamentas.
