Knygų muges organizuojančios Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos vadovė Laura Juchnevič patvirtino, jog jau peraugę kamerinės miesto šventės formatą iš esmės virto tarptautiniu kultūros festivaliu, šįkart vykęs su šūkiu „Įveik paviršių“.
Svečius ragino neslidinėti paviršiumi
Tokį devizą pasirinkę kaip knygų mugės ir festivalio tematinę ašį rengėjai ir kultūros produktų kūrėjus, ir vartotojus kvietė susilaikyti nuo skubotų vertinimų, kategoriškumo, tendencingų išankstinių nuostatų, kurios dažnai išvartomos taip, kad užuot vienijusios visuomenę, tik dirgina ir skaldo.
„Festivalio logotipą puošia garbės svečio, JAV gyvenančio lietuvio fotomenininko Edžio Jurčio nuotraukos vizualizacija su šachmatų figūromis primena, jog šis žaidimas – giliau mąstančių žmonių užsiėmimas. Nugali numatantys kelis ėjimus į priekį“, – kalbėjo L.Juchnevič.
Devintosios Klaipėdos knygų mugės ir ją lydėjusio festivalio „Įveik paviršių“ svečiai nenuobodžiavo: dvi dienas vyko knygų pristatymai, skaitymai, susitikimai su literatūros profesionalais ir debiutantais, disputai, performansai, koncertai, švietėjiški renginiai.
Vestibiuliuose – mažųjų leidyklų derlius
Knygų mugės-festivalio dalyvius ir svečius pasveikino pastaruoju metu pajūryje vis dažniau pasirodantis kultūros ministras Simonas Kairys – Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas. Žodį tarė ir renginio globėjas Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Saulės laikrodžio kiemelyje į atidarymo šventę susirinkę žiūrovai stebėjo Valentino Masalskio vadovaujamų jaunųjų aktorių trupės „Æmotion“ muzikinį spektaklį „Tabulas musica“. Paskui biblioteka atvėrėduris svečiams – vestibiuliuose pirkti knygas siūlė kelios dešimtys leidyklų.
Išskirtinis uostamiesčio knygų mugių bruožas – Mažųjų ir vidutinių leidėjų asociacijos narių darbų pristatymai. Prekystaliai su knygomis išrikiuojami bibliotekos koridoriuose, jos čia parduodamos gerokai pigiau nei miestų knygynuose – leidyklų kainomis.
Pristatomos Vakarų Lietuvos regiono leidyklų knygos, Klaipėdos teatrų, muziejų, kitų kultūros įstaigų ir visuomeninių organizacijų leidiniai. Ištisomis šeimomis į mugę atvykę lankytojai iš šįkart pirmiausiai apgulė vaikų literatūros leidėjų prekystalius.
Ministrui primintos moterų kančios
S.Kairys ilgiau stabtelėjo ties užsienio literatūra nuklotu sostinės leidyklos „Gelmės“ prekystaliu. Jo žvilgsnis nukrypo į Victorios Mas bestselerį „Pamišėlių puota“, Jonės Ramunytės verstą iš prancūzų kalbos. Leidyklos vadovė Vida Bėkštienė patikino, jog šią knygą apie atstumtų moterų gyvenimą psichiatrijos ligoninėje vertėtų perskaityti visiems vyrams.
„Prieš kelias dienas įteikiau apdovanojimus tradicinio Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos konkurso „Metų verstinė knyga“ nugalėtojams“, – lyg tarp kitko prasitarė S.Kairys.
Knygų leidėjai jam įteikė dovaną – V.Mas romaną. S.Kairiui sėkmės palinkėjo „Gelmių“ vadovės sutuoktinis ir pagalbininkas Arūnas Bėkšta, prieš 20 metų pats ėjęs tokias pat kultūros ministro pareigas. S.Kairys, tuomet Telšiuose lankęs vidurinę mokyklą, visų ankstesnių ministrų neprisimena.
Kai kurie mugės dalyviai žinojo, jog S.Kairio mama – žinoma šviesuolė, pedagogė lituanistė, neabejinga literatūrai, išleidusi dvi knygas: poezijos rinkinį „Nesutemsta už lango“ ir savo prisiminimus apie Sibiro tremtį. Telšietė iki šiol rašo eiles žemaičių tarme, padeda kitiems realizuoti kūrybos sumanymus.
Knyga kiršins lenkus ir lietuvius?
Kokia mugė be naujų knygų? Bibliotekoje romanus, poezijos, esė rinktines, knygas vaikams pristatė rašytojai Valdas Papievis („Ėko“), Juozas Šikšnelis („Jautrumo slenkstis“), Ramūnas Čičelis („Ad Rem“), Vytautas V.Landsbergis („Begemoto godos“), poetė Daiva Molytė-Lukauskienė („Kaligrafijos eskizai“), istorikas Vasilijus Safronovas („Klaipėdos miesto istorija“), kiti rašytojai.
Parašęs 20 romanų, detektyvų, novelių rinktinių J.Šikšnelis jau norėjo atsikvėpti, bet karantinas privertė griebtis plunksnos. Dabar rašytojas ir pats baiminasi, kad jo naujas politinis romanas apie hibridinį karą prieš Europos Sąjungą gali įžiebti nesantaiką: kiršinami lenkai ir lietuviai, į dienos šviesą išvilkta LDK valdovų karūna - pretekstas kaimynams švaistytis kaltinimais dėl jos vagystės.
J.Šikšnelio knygą „Jautrumo slenkstis“ pristatęs rašytojas Vytautas Čepas, prisipažino parašęs perpus mažiau. Pagyręs autorių už raiškią leksiką, siužeto vingybes recenzentas reikliai narstė sekso scenas nors pats yra gavęs nemažai pylos už lesbiečių psichologijos ir meilės aprašymus savo romanuose.
Leista rašyti istorinius romanus
Išskirtiniu tolerantiškumu garsėjantis Klaipėdos universiteto profesorius literatūrologas Marijus Šidlauskas dar nespėjo perskaityti J.Šikšnelio knygos, todėl į tekstą nesigilino – ėmėsi gvildenti tikriausiai ne vieną šiandienos literatą jaudinančią dilemą: „Jeigu gali nerašyti, nerašyk“.
Negana to, M.Šidlauskas netgi pradėjo ginti grafomanus, esą jų kūriniai irgi yra savita lietuviškos literatūros apraiška, kurios kaip saulės disko delnu nepridengsi, pateikė įtikinamų pavyzdžių.
Tik po to, kai publika neramiai suošė, o kai kurie klausytojai ėmė teirautis, kur suka pranešėjai, kas parinko tokius J.Šikšnelio knygos recenzentus, pastarieji nuleido garą. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinę premiją už novelių ir esė rinkinį „Būsenos“ ką tik nuskynusiam autoriui leista rašyti.
Poezijos ir dramaturgijos banginiui Gintarui Grajauskui knygų mugėse jau ne pirmą kartą iššūkį metė jo pėdomis sekantis sūnus Dovydas Grajauskas, užpernai išleidęs pirmąją eilėraščių rinktinę „Apie reiškinius“. Publikos akivaizdoje savo kūrybą išlieję poetai bandė susikalbėti eilėraščiais.
Aprašė liepsnas Paryžiaus katedroje
G.Grajauskas skaitė eiles iš savo naujausios poezijos knygos („Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“). Toks astrofizikos vadovėliams labiau tinkantis rinktinės pavadinimas tėvo ir sūnaus literatūrinės dvikovos kontekste nuskambėjo galbūt šiek tiek dviprasmiškai.
„Net nepastebėjau, kada Dovydas pradėjo rašyti, apie savo poveikį nieko negaliu pasakyti, poezija – kiekvieno kūrėjo sielos proveržis“, – kalbėjo konkurentą sau ant galbos užsiauginęs G.Grajauskas.
Paryžiuje gyvenantis V.Papievis, pristatęs savo naują knygą „Ėko“, neslėpė teigiamos pandemijos įtakos kūrybai – idėja gimė vaikštinėjant ištuštėjusiomis Senos krantinėmis, kur jis sutiko šunį.
Romano lyriniam herojui keturkojis – vienintelis išsigelbėjimas. Pabaigoje aprašytas Paryžiaus katedrą nusiaubęs gaisras – lyg paskutinė vinis į krikščioniškos civilizacijos karstą. Beje, Ėko - šuns vardas.
Su rašytoju išeiviu diskutavęs literatūrologas ir vertėjas Vytautas Bikulčius jo romaną įvertino kaip autoriaus vaizduotės klaidžiojimą šiuolaikinio globalaus ir nenuspėjamo pasaulio labirintais.
„Nors „Ėko“ - tik pusšimčio puslapių kūrinys, tai tikriausias romanas”, – įrodinėjo V.Bikulčius. Tuo tarpu V.Papievis sakė, jog jam nesvarbu, į kokią literatūros žanrų lentyną guldomi jo darbai.
Plunksnos meistrai – gyvieji ir lavonai
Poetas, publicistas ir filosofas Liutauras Degėsys su aktorė Kristina Švenčionyte atvertė menkai žinomą literatūros puslapį – pristatė vienintelį XX a. pradžios lietuvį poetą dadaistą ir imažinistą Praną Morkūną, rašiusį ir rusiškai.
Skaitymų performansas „Dainuoja degeneratas“, praturtintas P.Morkūno poezijos posmais ir L.Degėsio filosofinėmis įžvalgomis, išplėšė iš užmaršties šį įdomaus likimo poezijos ekvilibristą.
Klaipėdietiško literatūros ir kultūros almanacho „Baltija“ sudarytojai šį kartą nemažai vietos skyrė jaunųjų kūrybai. Jie mugėje ir pristatė naujausią numerį, kuriame be kito ko, narpliojamos jaunimui aktualios tapatybės paieškų, lytiškumo problemos neramiame šių dienų pasaulyje,
„Baltijoje“ (redaktorė Sondra Simana) atvirai pasisako kai kurie LGBT bendruomenei save priskiriantys literatai ir publicistai, publikuojama jų kūryba.
Salomėjos Nėries kraštietis ir amžininkas, poetas keturvėjininkas Salys Šemerys-Šmerauskas tarpukariu Klaipėdos gimnazijoje dėstęs literatūrą, rašytojus skirstė į dvi kategorijas - gyvuosius ir mirusius, visiškai nesidomėjo, netgi niekino Homero, Vergilijaus, Williamo Shakespeare'o kūrybą.
„O kam, juk tai lavonai, skaitykite šiuolaikinę literatūrą“, – gimnazistus mokė tik vieną, tačiau nemenką skandalą Kaune įžiebusį savo futuristinių eilių rinkinį „Granata krūtinėje“ išleidęs pedagogas.
Bando klasikę grąžinti į šį pasaulį
Knygų mugės diskusijoje „Kam reikalingas Homeras?“ mokykloms privalomos literatūros atrankos, sudarymo, pokyčių problematiką aptarė visuomenė veikėjas Darius Kuolys su kolegomis Elžbieta Banyte, Viktorija Šeina-Vasiliauskiene, Lilija Bračkiene, Nijole Bartašiūniene, Arnoldu Kazimierėnu.
Įvairiais kampais temą gvildenę oratoriai pažymėjo, kad padėtis šioje srityje miglota, kartais tiesiog apgailėtina - sunku susigaudyti, kas ir kokiais principais rengia privalomų literatūros kūrinių mokymo įstaigoms sąrašus, programas, o padagogai galvoja panašiai kaip S.Šemerys-Šmerauskas tarpukariu.
D.Kuolys pranešė linksmą naujieną – rašytojos Ievos Simonaitytės, kurios vardu pavadinta Klaipėdos biblioteka, kūryba jau grąžinta į mokykloms privalomos literatūros sąrašą, tiesa, kol kas tik projekte.
Vežimas nepajudės, jeigu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintų komisijų ekspertai-futuristai Mažosios Lietuvos metraštininkę paliks „anapusinio pasaulio literatūros klasikų“ sąraše.
Komikse – meno ir politikos kova
Sausakimšoje salėje pristatyta Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos išleista poezijos antologija „Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“ (sudarytojas Julius Keleras, projekto vadovė neringiškė Raimonda Meyer-Ravaitytė).
Klaipėdietės poetės ir dailininkės D.Molytės-Lukauskienės eilėraščių rinktinės „Kaligrafijos eskizai“, kurią ji pati meistriškai iliustravo šrifto meno grafika, sutiktuvėse irgi irgi netrūko svečių. Naują komiksą apie skulptoriaus Vinco Grybo kūrybos peripetijas pristatė ir jo anūkė Rasa Antanavičiūtė.
Prisiminus vingiuotą V.Grybo gyvenimo kelią ir jo kūrybą, diskuota apie iškilių asmenybių, istorinių įvykių įamžinimo tradicijas ir situaciją Lietuvoje, kur menas ir politika – nuolatinės kovos būsenoje.
Nuo rimtų diskusijų, literatūrologų ir rašytojų ištarmių svečiai atsikvėpdavo performansuose, užsiėmimuose. Vienas jų vyko bibliotekos kiemelyje prie skulptoriaus Algirdo Boso sukurto horizontalaus bareljefo išnykusioms baltų gentims ir mirusiems lietuviškiems žodžiams.
Po kojomis – mirę lietuviški žodžiai
Nebevartojamus lietuviškus žodžius kažkada apraudojo rašytojai V.Čepas ir J.Šikšnelis. Tokių jie atrinko kelias dešimtis: berklai-lieptas, alėšys-atodėkis, bukštinas-avinas, čiūtė-kankorėžis, valkos-rogės, žagata-šarka, sėdeika-namisėda, laigūnė-žmonos sesuo, kandručyti-įkyrėti, vislab-visados, vambra-lūpa, burna, snukis, dabus-puošnus, biškinas-vidutinis arklys ir pan.
Granito plokštės su iškaltais mirusiais žodžiais įkomponuotos betono trinkelėmis išklotame Klaipėdos apskrities bibliotekos kieme šalia paminklinės plokštės baltų gentims. Lėšas įdomiam projektui aukoję mecenatai galėjo patys pasirinkti jiems artimus žodžius, tapti jų globėjais.
Pavyzdžiui, savivaldybės įmonė „Klaipėdos vanduo“ ėmėsi globoti žodį varvas-lašas, moterų Rotary klubas „Aditė“ kitą – augyvė-motina. Net tris žodžius globoja milijonieriaus Antano Boso šeimos nariai. Neskurstantis verslininkas neatskleidė, kuo jam brangus ir artimas miręs žodis verkšnaitis-elgeta.
Tradicija pratęsta – dar dviejų išnykusių žodžių globėjais tapo uostamiesčio dramos ir muzikinio teatro kolektyvai. Geradarius pasveikino Lietuvių kalbos gynimo draugijos prezidentas V.Čepas, jiems įteikti žodžių globėjų statusą patvirtinantys dokumentai.
Šamanas su vėlėmis nesusitiko
Bibliotekoje vaikų skyriaus patalpose vyko nuotaikingi švietėjiški užsiėmimai, dalyviai mokėsi vartoti mirusius ar nykstančius žodžius ir net grąžino juos į apyvartą - sudėliojo logiškus sakinius.
Muzikos studijos „Grock“ įkūrėjas Linas Švirinas mažiesiems lankytojams surengė koncertą - skambėjo dainos iš jo albumo „Geriausios XXI amžiaus lopšinės – tėčių“. Naujoji bibliotekos audioteka buvo paversta atskira erdve melomanams.
Festivalio maratonas bibliotekos erdvėse šurmuliavo ir sutemus – lauke surengtas performansas „Dangė Dubline, o Džoisas Dangėje“ aktualizavo įvairių vietovių kultūros tapatybės ženklus.
Prie šio renginio virtualiai prisijungė Airijos lietuviai menininkai Gintaras ir Vaida Varnagiai, bet šiek tiek nuvylė teatro šamanu tituluojamas performansų virtuozas aktorius Benas Šarka, tvirtai pažadėjęs Dubline gyvenusio pasaulinės literatūros klasiko Jameso Yoyce'o vėlę iškviesti į knygų mugę Klaipėdoje.
Paskutinę akimirką magas dingo kaip į vandenį. Kitas performanso dalyvis fotomenininkas Remigijus Treigys bandė išsklaidyti įtampą informavęs jog B.Šarka esą gyvas ir sveikas, patikimų spiritizmo seanso tarpininkų ieško Olandijoje, nors J.Yoyce'o kapas - Ciuriche.
Žiūrovai atlyžo tik sulaukę kompensacijos – jiems leista nusikabinti nuo virvių ir neštis namo kiemelyje eksponuotas R.Treigio, B.Šarkos ir V.Varnagienės menines fotografijas.
